Kaip ir pietinės Karibų salos Bonero bei Kiurasao, Arubos charakteristikai ir architektūrai padarė įtakos olandų palikimas bei buvimas arti Pietų Amerikos. Sala dabar ypač populiari atostogų vieta. Sostinės Oranjestado Archeologijos muziejuje gausu šalies istorijos ir kultūros palikimo – molinių indų šukių ir kitokių kasdien naudojamų daiktų.
Europiečiai pirmą kartą įžengė į Arubą 1499 m. – tada ispanų tyrinėtojas Alonsas de Ojeda nusižiūrėjo salą ir paskelbė ją karalienės Izabelės nuosavybe. Kadangi saloje nebuvo aukso, ispanai 200 metų praktiškai neapgyvendino salos, tad visą tą laikotarpį ji išliko beveik tokia, kaip prieš atradimą. Kartas nuo karto saloje apsistodavo piratų, kurie puldinėdavo laivus iš senojo pasaulio.
Europiečiai vėl nusitaikė į Arubą septyniolikto amžiaus pradžioje. Baigiantis Aštuoniasdešimties metų karui tarp Ispanijos ir Olandijos, abi šalys paveržinėjo viena iš kitos salą, stengdamiesi sustiprinti pozicijas Karibų jūros regione. Galiausiai olandai atkariavo iš ispanų Arubą, Bonerą ir Kiurasao, nuo tada Arubos istorija pasisuko kita linkme. Nuo to laiko saloje plevėsuoja Olandijos vėliava, išskyrus trumpą laikotarpį per Napoleono karus, kai salą buvo užgrobę britai.
Šiuo metu Aruba – nepriklausoma valstybė, globojama Olandijos. Saloje gaminamos įvairios prekės, dvidešimtame amžiuje netgi rasta naftos, bet pagrindinės salos pajamos yra iš turizmo. Aruboje saugomos gamtos vertybės – paplūdimiai ir unikalus autochtono sluoksnis, griežtai kontroliuojant turizmo vystymąsi.
