Krakių bendruomenės centro pirmininkė Daiva Dubinkienė sutiko papasakoti, kaip sekasi rengti edukacijas Krakėse ir Ažytėnuose bei kur slypi jų populiarumas.
Laimėjo projektą ir rengia edukacijas
Krakių bendruomenės centras 2020–2021 metais įgyvendino vietos projektą „Krakių krašto kultūrinio ir kulinarinio paveldo išsaugojimas“, pagal kurį nuo 2021 m. liepos 1-osios startavo edukacinė programa „Žydų kaimynystėje 150 metų: kodėl „žydiškai“ reiškia „atvirkščiai?“ Šios programos metu kalbama, kaip anksčiau gyveno žydai, kokie kultūriniai skirtumai tarp lietuvių ir žydų.
Krakių bendruomenės centro kavinėje „Svetainė“ edukacinę programą veda puikios „žydaitės“, Krakių Mikalojaus Katkaus gimnazijos pedagogės – Vilma Cechanavičienė ir Krakių bendruomenės centro pirmininkė, Krakių kultūros centro renginių organizatorė Daiva Dubinkienė.
Norintiems dalyvauti edukacijose siūlomos net kelios programos už atitinkamą kainą. „Eksperto programoje“ galima užsisakyti ekskursiją po „žydiškąsias“ Krakes bei žydiškų patiekalų degustaciją. „Mėgėjo programoje“ kepsite ir ragausite „chalas“, bus degustuojami žydiški patiekalai. Užsisakiusiųjų „Gurmano programą“ lauks soti žydiškų patiekalų degustacija bei trumpa edukacinė programa. Visos edukacijos skirtos vaikų ir suaugusiųjų 10–25 asmenų grupėms.
– Kavinė su edukacine programa gyvuoja jau antrus metus. Papasakokite, kaip sekasi.
– Edukacinė programa „Žydų kaimynystėje 150 metų: kodėl „žydiškai“ reiškia „atvirkščiai?”, startavusi 2021 liepos 1 d., iki šiol sulaukia didžiulio susidomėjimo. Iš viso vesta 110 edukacijų, kuriose apsilankė 3100 dalyvių, apie ketvirtadalis apsilankiusiųjų dalyvavo valandos trukmės pažintiniame pasivaikščiojime po Krakes, į kurį kviečia istorikas Robertas Dubinka, kartu vis daugiau lankytojų sulaukia Vytauto Ulevičiaus muziejus, Krakių Mikalojaus Katkaus gimnazijos edukacinės erdvės. Krakių miestelio žinomumas išaugo kelis kartus, tai pajuto ir vietos gyventojai. Buvo pasirinktos dvi kelis šimtmečius šalia gyvavusios žydų ir lietuvių kultūros. Pastebėta, jog vis dar sklando neigiamas žydiškas atspalvis žmonių sąmonėje, pamirštant gražią buvusią kaimynystę ir tragišką Holokaustą.
– Pačiai teko susidurti su itin dideliu Jūsų „Svetainės“ lankomumu – eilės, ypač prieš šventinį laikotarpį, sakėte, yra net dviem–trims mėnesiams į priekį. Kada daugiau pageidaujančių pas Jus į svečius – vasarą ar žiemą?
– Pastebėta, jog ramiaisiais žiemos mėnesiais (sausis–vasaris–kovas) žmonės šią programą renkasi švęsdami asmenines šventes, o nuo balandžio iki gruodžio pradeda važiuoti kolektyvai, bendraminčių, draugų kompanijos, vyksta klasiokų susitikimai. Smagu, jog žmones domina regioniniai miesteliai, jų kultūra, išlikęs ir puoselėjamas vietos paveldas. Pirmiausia „užsipildo“ šeštadieniai 1–2 mėnesius į priekį, kai kada suderinam laiką ir priimame per dieną dvi kompanijas, aišku, didžiausia apgultis gegužės–birželio ir spalio–gruodžio mėnesiais, tada užplūsta įmonių, organizacijų kolektyvai.
– Kokio amžiaus populiariausi lankytojai? Iš kokių vietų jie atvyksta?
– Į programas atvyksta žmonės praktiškai iš visų šalies miestų, ypač aktyvūs Trečiojo amžiaus universiteto studentai (t. y., senjorai), labai džiaugiamės, jog vieni iš pirmųjų programos dalyvių buvo rajono socialinių globos namų gyventojai. Programą esame pritaikę ir mokiniams, ji trunka trumpiau ir yra aktyvesnė, siūlome pažaisti dreideliais, nusipinti ir išsikepti mielinę pynutę–chalą. Mokyklinio amžiaus dalyvių sulaukiame ir vasarą, stovyklų metu.
– Kokie patiekalai labiausiai nustebina žmones, kurie mėgstamiausi?
– Bene egzotiškiausias žydiškas patiekalas, kuris ypač patinka suaugusiems ir vyresnio amžiaus žmonėms, tai silkės užkandis – foršmakas. „Svetainėje“ stengiamės patiekti visada šviežią ir iš kokybiškų produktų pagamintą maistą. Šiuo metu dirbame tik tada, kai yra užsakymų, nes, išaugus maisto produktų ir elektros kainoms, darosi sudėtinga dirbti kasdien.
– Kuri programa turi didžiausią paklausą?
– Paklausą turi abi edukacinės programos, bet naujoji – „Kelias į marčias: išverptas, išaustas ir išsvajotas”, startavusi 2022 m. balandžio mėn. ir vykdyta tik pusę metų (sustabdyta šaltuoju metų laiku), sulaukė 916 dalyvių ir vesta 52 kartus. Tai tik įrodo, jog žmonėms įdomu, smalsu tai, kas buvę ne taip seniai ir gerokai primiršta: piršlybų apeigos, kasdienos darbai, „senoviniai“ žodžiai, aprėdai ir amatai. Tam egzotikos suteikia memorialinis Mikalojaus Katkaus muziejus Ažytėnuose. Programa kelis kartus padidino etnologo, rašytojo Mikalojaus Katkaus ir jo knygos „Balanos gadynė“ žinomumą.
– Kur slypi šio projekto sėkmė?
– Edukacinių programų sėkmė, manau, slypi keliuose dalykuose: patraukli ir įdomi tema, charizmatiškos edukatorės, šviežias ir skanus maistas bei gera reklama ir viešinimas. Mums labai padeda Kėdainių turizmo ir verslo informacijos centras, nukreipdamas rajono turistus pas mus. Geriausia reklama Lietuvoje – iš lūpų į lūpas, tuo įsitikinta ne kartą. Džiaugiamės, jog „Svetainės” virėjoms Linai Gaučienei ir Birutei Litvinienei pavyko ištobulinti žydiškų patiekalų receptus bei lietuvišką grucę. Esant didelei apkrovai ir gausybei užsakymų, į pagalbą ateina bendruomenės savanorės Ingrida, Audronė, Gerda ir kt.
– Gal, atvykusi pas Jus antrą ar trečią kartą, galėčiau išgirsti vis naujų faktų, ko nors naujo Jūsų pasakojime?
– Sukurti edukacinę programą yra viena, bet parinkti tinkamus, charizmatiškus ir tuo besidominčius žmones yra daug sunkiau. Juk dvi valandas išlaikyti žiūrovų dėmesį, kalbėti ir „nenusikalbėti” – įtemptas ir sunkus darbas. Be abejo, visos edukatorės toliau ir giliau domisi edukuojama medžiaga, nes kuo toliau į girią, tuo daugiau medžių. Galiausiai ir pačioms norisi paieškoti ir įpinti į programas įvairių „razinkų“: faktų, posakių, anekdotų ir kt.
– Kas sunkiausia rengiantis edukacijai Jums pačioms?
– Bene sunkiausia yra abiejų edukacinių programų logistika: suderinti laikus, maisto atvežimą laiku ir tinkamos temperatūros, sunku gauti tikrų kaimiškų lašinukų, bet turim keletą savo tiekėjų, vietinės produkcijos gamintojų ir visada ieškom naujų.
– Ar patys krakiškiai – dažni Jūsų svečiai?
– Krakiškiai nėra dažni mūsų svečiai, juk yra pasakymas „Bažnyčia arti – Dievas toli“, juk visada suspės apsilankyti, nes čia pat… Vis pakviečiame juos į nemokamas pristatomąsias edukacijas. Tikrai nėra užmiršti, tik tereikia patiems pareikšti norą.
– Programa, rodoma Mikalojaus Katkaus muziejuje Ažytėnuose, sumušė lankomumo rekordus. Priminkite, kada pradėjo veikti ši programa?
– Pagal vietos projektą „Krakių krašto kultūrinio ir kulinarinio paveldo išsaugojimas“ buvo parengtos abi edukacinės programos, kurios atidavė duoklę Krakių miestelio 600-mečio paminėjimui 2021 metais. Edukacinė programa „Kelias į marčias: išverptas, išaustas ir išsvajotas“, kurią veda dvi žavios edukatorės, Krakių Mikalojaus Katkaus gimnazijos mokytojos Aušrelė Sereikienė ir Irma Marčienė, paremta Mikalojaus Katkaus knyga „Balanos gadynė“ ir nukelia į 19 a. pab.–20 a. pr. lietuvių buitį.
– Bet į šią edukaciją negalite pakviesti ištisus metus?
– Deja, į edukacinę programą „Kelias į marčias: išverptas, išaustas ir išsvajotas“ galime pakviesti tik šiltuoju metų laiku, nes muziejus yra nešildomas kultūros paveldo objektas, kuriame įrengti šildymo sistemą yra sudėtinga dėl įvairių apribojimų, bet pamažu dirbama ieškant būdų muziejų „sušildyti“.
– Kas šiame muziejuje dažniausi lankytojai?
– Lietuvišką edukacinę programą labai pamėgo žemaičiai, ypač klaipėdiškiai, ir jie sudarė tikrai gerą trečdalį dalyvių. Apsilanko daug pedagogų kolektyvų, kartu užsuka į gimnazijos edukacines erdves. Geriausia reklama Lietuvoje – iš lūpų į lūpas, tuo įsitikinta ne kartą.
– Gal populiarumas slypi ir tame, kad šios edukacijos metu vaišinate pačiu tikriausiu lietuvišku maistu?
– Muziejuje vaišinama praktiškai visų skoniui tinkamu lietuvišku maistu: baltu varškės sūriu, medumi, juoda duona, raugintais agurkais, naminiais lašinukais, miežiniu ragaišiu, namine gira, vaistažolių arbata bei gruce su spirgučiais. Tokį maistą valgė tame krašte. Būtent tas maistas, kurio nevalgome kasdien, sukelia nostalgiją ir prisiminimus. Smagu, kai ragauja kelių kartų šeimos nariai. Seneliams, proseneliams tai gera proga papasakoti savo jaunystės prisiminimus. Tokios kompanijos mus ypač džiugina.