Ko gero, vienintelis šalyje įvertintas Sankt-Peterburgo N.Rimskio-Korsakovo konservatorijos „master class“ sertifikatu šokio meistras pagal žinomą Viktoro Hugo dramą „Paryžiaus katedra“ parašė ir libretą – istoriją apie didelę aistrą ir amžiną meilę, blogio ir gėrio kovą, rūpestį ir atsidavimą, puikybės ir dorovės akistatą.
Savo pasakojime choreografas į pirmą planą kelia pagrindinės veikėjos Esmeraldos tragediją, kurią mato jos akimis, vengdamas tradicinių pamokymų apie meilę. Greičiau atvirkščiai - spektaklyje atsiranda išskirtinė galimybė atidžiau patyrinėti šį galingą ir paslaptingą jausmą, pažvelgti į savo paties vidų, suvokti, kad nežabotos žmogaus ydos gali suteršti visa, kas gryna, didinga, o šiuos procesus sustabdyti gali tik mirtis. Populiarią meilės istoriją pasakodami šokiu ir plastika, spektaklio statytojai žudančiai neapykantai priešpastato meilės jausmo metamorfozę ir žmoniškumą.
Šokis ir plastika
Baigęs baleto režisieriaus stažuotę Sankt-Peterburgo N.Rimskio-Korsakovo konservatorijoje pas vieną ryškiausių Rusijos choreografų prof. N.Bojarčikovą (kuris, beje, žada atvykti į savo mokinio premjerą), spektaklio statytojas ir choreografas Aleksandras Jankauskas atvirauja: „Ankstesnieji šios istorijos pastatymai akcentavo Esmeraldos ir Kvazimodo meilę, tačiau V.Hugo romane gyvybe pulsuoja ir „nematoma“, pilna dramatizmo Motinos meilė, „raudona gija“ einanti per visą mūsų pastatymą...Savaime suprantama, spektaklyje matysime ir kitus pažįstamus personažus. Kiekvienas jų simbolizuoja mumyse gyvenančius meilę, neapykantą, pavydą, išdavystę...“
Prakalbus apie spektaklio formą, A.Jankauskas patikino, jog tai nebus tradicinis baletas, o visų iki šiol atliekamų šokių sintezė, nes tik judesio, kuris yra vidinio jausmo grynasis garsas, pagalba geriausiai galima atskleisti emocinius išgyvenimus.
Kita vertus, labai svarbu, kad šokėjui būtų ir gražu ir patogu, todėl kiekvienas judesys sukurtas pagal tam tikrą emociją, kurią stiprina ir visas kompleksas pagalbinių priemonių - muzika, apšvietimas, videoprojekcijos. Pastarosios, beje, glaudžiai persipynusios su šokiu, muzika, scenografija gimdo papildomą skambesio jausmą. Norime pasiekti, kad scenoje vykstantis veiksmas skambėtų tarsi vienas akordas.
Kai kalba pasisuko apie trupę ir pagrindinių vaidmenų atlikėjus iš Vilniaus operos ir baleto teatro Nerijų Jušką, Gretą Gylytę, Genadijų Žukovskį A. Jankauskas kiekvienam šokėjui negailėjo pagyrų. „Dabar neegzistuoja nei darbo valandos, nei viršvalandžiai“ – sako pašnekovas, pabrėždamas, kad malonu dirbti su aukšto lygio profesionalais, darbui atiduodančiais visą energiją, laiką ir pastangas.
Su premjera į sceną grįžta ir Nerijus Juška
Lietuvos baleto primarijų Nerijų Jušką užklupusi trauma ilgam nutraukė artisto pasirodymus scenoje. Gijimo laikotarpis truko ilgai, sklandė gandai, kad Nerijus gali į sceną nebegrįžti. Tačiau menininkas buvo itin atkaklus ir darė viską, kad gandai teliktų gandais. Ir štai, gera žinai jo gerbėjams – Lietuvos baleto žvaigždė vėl šoks Kauno valstybinio muzikinio teatro šokio spektaklio „Notrdamo legenda “premjeroje.
Paklaustas ar po tokios sudėtingos traumos nebijo šokti, menininkas atsakė: „Mūsų, baleto šokėjų, darbas visada rizikingas - trauma gali nutikti bet kada: scenoje, repeticijos metu, tiesiog galvoti apie tai nereikia, tik tinkamai vertinti savo galimybes“. Kalbėdamas apie būsimą premjerą, artistas neslėpė džiaugsmo, kad po priverstinės pauzės šokti pradeda būtent šio teatro, su kuriuo jį sieja net 15 metų draugystė, scenoje.
“Kai spektaklio statytojai pasiūlė vaidmenį, nesudvejojau nė akimirkos, juolab, kad man, kaip profesionalui, po klasikos šokti modernųjį šokį nėra labia sudėtinga, o ir darbas tokiame profesionaliame kolektyve teigia malonumą bei daugybę teigiamų emocijų” – neslėpė primarijus, net neabejodamas būsimojo spektaklio sėkme.
Klasika ir modernas
Esmeraldą šokanti Kauno valstybinio muzikinio teatro baleto trupės solistė Justina Vitkutė sako, kad kuriamas vaidmuo jai labai savas ir daug kartų išgyventas, mat V.Hugo romanas „Paryžiaus katedra“ vienas mėgstamiausių. Kalbėdama apie spektaklio choreografiją, Justina įsitikinusi, jog tai tikras džiazas - daug kūno laisvės reikalaujantys judesiai, naujas choreografijos stilius, atveriantis ypač didžiules galimybes kūrybai ir improvizacijai.
„Nors spektaklis – žinoma meilės istorija, teatro scenoje ji atgimsta naujai. Kaip ir mūsų personažai, kiekvienas jaučiame ir mylime skirtingai, išgyvename šviesiuosius ir tamsiuosius meilės periodus. Tačiau tai nereiškia, kad esame „blogi“ – intriguoja balerina, palikdama žiūrovui teisinti ar smerkti artistų kuriamus herojus.
Šiltas kolegų priėmimas iš karto nuteikė rimtam darbui. Ir tik kuomet spektaklis ėmė „lipdytis“, Greta prisipažino, kaip sudėtinga šokti spektaklyje, kur šokio stilius, choreografiniai sprendimai visiškai skirtingi nei klasikiniame balete. Jos vaidmuo – ne iš lengvųjų, tad reikėjo papildomai mokytis, dirbti individualiai, daug ką aiškintis su choreografu. Pagaliau skirti laiko personažo, šokio analizei, mat choreografas puikiai žinomą dramą interpretuoja netradiciškai, kitaip nei įprasta.
Kolegei paantrino ir Nacionalinio operos ir baleto teatro solistas Genadij Žukovskij, šokio spektaklyje „Notrdamo legenda“ atliekantis Grenguaro vaidmenį. Kalbėdamas apie spektaklį primarijus neslėpė, kad tai antra galimybė šokti modernaus šokio su džiazo elementais spektaklyje. „Nuo klasikos pereiti prie šiuolaikinio šokio ne taip paprasta – neslėpė G.Žukovskij tikindamas, kad modernųjį baletą šokti pakankamai sudėtinga.
„Reikia stipriai tobulinti judesius, nes plastika čia kitokia nei klasikiniame balete – modernusis šokis „susirinko“ pačius geriausius elementus iš klasikinio baleto, pantomimos, džiazo, akrobatikos. Būtent todėl ši meno rūšis nepaprasta ir iš kiekvieno šokėjo reikalauja didelių fizinių pastangų, stipraus psichologinio pasiruošimo – sakė pagrindinio vaidmens atlikėjas, kviesdamas žiūrovą pasinerti į nepaprastai didingą ir platų šokio pasaulį, kuris šį kartą žiūrovui pateiks netikėtumų, apie kuriuos jis nė neįtaria.