Nustebsite ją atradę: žavingoji Normandija

Tikrai visi lietuviai žino pavadinimą – Normandija. Iš jos Lietuvoje Antrojo pasaulinio karo metu, buvo dislokuota prancūzų eskadrilė, žavūs lakūnai apsuko galvą ne vienai lietuvaitei. Kaip žymioje prieškario kino filmo juostos „Those Magnificent Men in their Flying Machines“ dainoje. Vien todėl ten verta apsilankyti.

Tai – regionas Prancūzijos šiaurėje, apimantis Aukštutinę ir Žemutinę Normandiją. Normandijoje svaigina gamta, ramybė, galite mėgautis jūros gėrybėmis, kalvadosu, žavėtis impresionistų darbais. Čia vynuogynus pakeičia mažais obuoliukais apkibusios obelys. Iš jų, įmaišant kriaušių, gaminamas brendis – kalvadosas.

Jo pilama į mėsos, jūros gėrybių padažus, kavą. Norintiems degustuoti – po daryklas vyksta ekskursijos, belieka internete pasižiūrėti kalvadoso darykų degustavimo valandas. Didžiausi Normandijos miestai: Ruanas, Havras, Kanas, Šebūras.

Žemutinės Normandijos departamentai: Kalvadosas, Manšas, Ornas. Kalvadose populiariausia turistinė atrakcija – 1944 m. sąjungininkų išsilaipinimo Normandijoje vietų lankymas. Dovilyje kasmet vyksta amerikietiškų kino filmų festivalis. Manše vyrauja sezoninis turizmas, nemažai jachtų, mažųjų laivų prieplaukų su poilsio bazėmis.

Orno pasididžiavimas – pilys: Montrė pilis, XVIII a. Sasy pilis, viduramžių Domfrono pilies griuvėsiai, renesansinė Orno pilis XI a., XVI a. Kuterno pilis, Karužo pilis XIV-XVIII a, Flers XVI a. pilis. Bažnyčios: Seso Dievo motinos katedra XIII-XIVa., Dievo motinos Monžiljono bazilika 1911 m., Domfrono Dievo motinos sur l`Eau XI a. bažnyčia. Galite pamatyti žymiąsias Sirijos koptų freskas Chandai ortodoksų vienuolyne.

Aukštutinės Normandijos departamentai: Eras, Pajūrio Sena. Ero krašto pilys: d`Harcourt XII, XIII, XVII a. pilys, XVIII-XIX a. de Bizy pilis, Gaillard 1198 m. pilis, XI-XII a. de Gisors pilis, De Beaumesnil XVII-XVIII a. pilis, du Buisson XVIII a. pilis, de Bonneville XVI-XVIII a. pilis, XVIIa. du Champ de Bataille pilis, Saint-Hilaire XIX a. pilis.

Bažnyčios: Evrė katedra, Beko abatija, Eki kolegija ir kt. Pajūrio Senoje išplėtotas jūrų, rekreacinis turizmas, d`Arques-la-Bataille ir d`Etelan renesansinės pilys, Filieres XVI-XVIII a. pilis, 1590-1600 m. Miromesnil pilis, kurioje gimė Gi de Mopasanas, 1640-1646 m. Cany-Barville pilis, 1678 m. Galleville pilis.

Turistų lankomiausia vieta Normandijoje – Sen Mišelio kalnas (Mont Saint-Michel). Uolėta, beveik apvali salelė prie Mont-Saint-Michel įlankos tarp Bretanės ir Normandijos. Kalnas tampa sala esant dideliam potvyniui. Jį per metus aplanko apie 3 mln. turistų.

Saloje: viduramžių sienos ir bokštai, kaimelis, aukščiausia vieta – garsus benediktinų vienuolynas, nuo seno svarbi piligrimystės vieta, turintis tvirtovę ir kalėjimą. Vienuolyno gotikinė bažnyčia pastatyta XI a. Vienuolynas įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Kaimelyje išlikę XV a. pastatų.

Ruanas

Senovėje Ruano vietovėje buvo galų gyvenvietė (Ia.pr.m.e). nuo 911m. Ruanas – Normandijos kunigaikštystės sostinė. 1419-1449m. per Šimtametį karą Ruanas priklausė Anglijai. Jame buvo nuteista ir 1431m. sudeginta Žana d`Ark. Mieste gausu architektūrinių paminklų: Šv.Gervazo bažnyčios kripta (IVa.), gotikinė Dievo motinos katedra, Žanos d`Ark donžonas XIIIa., arkivyskupų rūmai, daug gotikinių, renesansinių bažnyčių su vitražais, vėlyvosios gotikos teisingumo rūmai, Senoji 1607m. ir Naujoji XVIIIa. rotušės. Mieste dailės ir keramikos muziejai, botanikos sodas. Senos dešiniąjame krante – senamiestis.

Havras

Uostamiestis, antrasis pagal judrumą po Marselio. Miestas įkurtas 1517 m. 1944 m. Normandijos mūšyje buvo nuniokotas Nacistinės kariuomenės. Po karo – atstatytas miesto centras. 1949 m. miestas apdovanotas garbės legiono žvaigžde, įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.

Kanas

Priklauso Kalvadoso departamentui. XI a. Vilhelmas Užkariautojas Kaną pavertė savo kunigaikštystės sostine, o 1060 m. įsakė pastatyti tvirtovę. Čia yra Normandijos muziejus, vaizduojamojo meno muziejus, pašto ir ryšių muziejus, Šv. Jurgio bažnyčia (XII-XV a. tvirtovės vietoje), vienuolynas.

Turvilis

Į šio miesto turgų vilioja jūros gėrybės, sūriai, dešros ir sidras. Didžiausi turgūs – trečiadieniais ir sekmadieniais. Austrės čia pigesnės perpus nei Paryžiuje. 1825 m. šį žvejų kaimelį nutapė Charlesas Mozinas ir surengė darbų parodą Paryžiuje. Nuo tada paryžiečiai ėmė plūsti į Turvilį. Čia aptiksite tokias pavardes kaip: Marselis Prustas, Gustavas Flobertas, Margerita Dura.

Honflioras

Miestas žavi uostu ir Šv. Katerinos bažnyčia. Impresionistų lopšys: čia kūrė Eugene Boudin, Klodas Monė (Claude Monet), Gustavas Kubertas (Gustave Coubert), Johan Jongkind. O Šarlis Bodleras (Ch.Baudelair) rašė, kad kurti šiame mieste buvo jo svajonė. Šiandien čia rengiami meno, džiazo festivaliai, organiško maisto turgūs.

Dovilis

Pirmąją skrybėlaičių parduotuvę Coco Chanel atidarė Normandijos mieste Dovilyje. Dovilio kurortas pastatytas per 4 metus 1860-1864m. ant pelkyno ir kopų. Į jį galite laisvai atkeliauti iš Paryžiaus traukiniu per 2 val. Manoma, kad Dovilis įkvėpė rašytoją Ianą Flamingą parašyti pirmą novelę „Casino Royale“ apie Džeimsą Bondą.

Normandija – Nemunas

Kas nežino šios istorijos? Alytiškiai tikrai žino. 1944 m.vasarą prancūzų naikintuvų pulkas „Normandija-Nemunas“ beveik du mėn. bazavosi Alytaus aerodrome, iš kurio lakūnai prancūzai rusų naikintuvais oro mūšiuose kovėsi su vokiečių bombonešiais ir persekiojo besitraukiančią kariuomenę. Frontui tolstant eskadrilė persikėlė į aerodromą prie Antanavos.

Alytiškis siuvėjas P.Šimanskas, pasiėmęs į lėktuvą siuvimo mašiną išskrido į naują pulko dislokavimo vietą. Lakūnas Rožė Savožas (Roger Sauvage) klausdavo siuvėjo, ar jis nepasiilgęs namų. Gavęs teigiamą atsakymą, bėgo pas pulko vadą su prašymu parskraidinti siuvėją į Alytų. Tai buvo vienintelė galimybė lakūnui dar kartą apkabinti savo mylimąją, likusią Alytuje.

R. Savožo duktė ir anūkai gyvena Alytuje. R. Savožas liko gyvas, tačiau Lietuvai patekus į Sovietų Sąjungos sudėtį, kiek prašė – negaudavo leidimo atvykti. Kai leidimas buvo gautas, lakūnas numirė 1977 m., taip ir nespėjęs pamatyti dukros.