Pernai JAV, Alabamos valstijos Auburno universitete atlikti tyrimai parodė, kad ligas sukeliančios bakterijos lėktuve išlieka iki savaitės – sėdynių kišenėse, spintelėse, langų užuolaidose ir ant ranktūrių.
Ilgiausiai – 168 val. - išlieka auksinis stafilokokas, kuris sukelia odos ligas, plaučių uždegimą, pūliavimą.
E. coli bakterija, kuri sukelia šlapimo takų infekcijas, kvėpavimo ligas ir diarėją, išlieka apie 96 val.
Mokslininkai yra tyrę ir vandenį iš 327 lėktuvų. Kai kuriuose mėginiuose tuomet rasta E. coli bakterijų. Manoma, kad kavai ir arbatai naudojamas vanduo gali būti įkaitinamas nepakankamai, tad ši bakterija gali ir nežūti.
Na, o pasibaigus vandeniui buteliuose, keleivių stiklinės pripildomos vandeniu iš čiaupo. Kai kurie lėktuvai prisipila vandens užsienio oro uostuose, kur vandens kokybė gal ir nėra patikima.
Nieko stebėtino, kad kita nerimą kelianti zona – tualetai, iš kurio bakterijos patenka į kitas zonas.
Nors oro linijos gina ir giria savo skalbyklas bei valytojus, ištyrus kelias Niujorko oro linijas aptarnaujančią skalbyklą buvo aptikta pseudomonas paucimobilis bakterijų, kurios sukelia meningitą, šlapimo takų infekcijas.
Tačiau ar vertėtų apsimauti pirštines prieš imant vartyti meniu lėktuve, ar sulaikyti kvapą, kol atliekame reikalus tualete?
Sveikatos specialistas Richardas Dawoodas sako, kad bakterijomis galima užsikrėsti visur, o didžiausias pavojus kyla dėl neplautų rankų.
Pavojų užsikrėsti nuo vieno ar kito paviršiaus galima sumažinti, tačiau lėktuve gresiančių ligų baimę ne taip paprasta įveikti. R. Dawoodo teigimu, sausas oras lėktuvo salone didina mūsų neatsparumą infekcijoms – peršalimui ir virusams.
„Kosėjantis keleivis akimirksniu gali užkrėsti aplinkinius. Tokiu būdu plinta ir tuberkuliozė“, – sako medikas.
Gamintojai tvirtina, kad kondicionieriai lėktuvuose nesiskiria nuo kondicionierių autobusuose. O „Boeing“ atstovas Mattas Knowlesas teigia: „Rizika užsikrėsti virusu ar kokia bakterija lėktuve ne didesnė nei metro, autobuse ar traukinyje.“ Jis pridūrė, kad lėktuvuose naudojami specialūs filtrai, kurie sumažina bakterijų koncentraciją apie 50 proc.
Teigiama, kad oras lėktuve atgaivinamas kas 2 – 3 min. – dažniau nei daugumoje kondicionuojamų pastatų, kuriuose oras gaivinamas kas 5 – 10 min.
Galbūt didžiausias pavojus lėktuve kyla tuomet, kai skrydis vėluoja ir išjungiamos ventiliacijos sistemos.
1979 m. buvo atliktas tyrimas: 54 keleiviai 3 valandas prasėdėjo lėktuve, išjungus variklį ir ventiliaciją. Per 72 val. 72 proc. tų keleivių ėmė kosėti, karščiuoti, jiems prasidėjo gerklės ir galvos skausmai.
Ir dar šis tas apie orą lėktuve.
Oro slėgis palaikomas naudojant šiltą suspaustą orą iš lėktuvo variklių. Ši sistema gali greitai užsiteršti nuo variklių tepalų. Tyrimai rodo, kad įvairūs toksiški mišiniai patenka į lėktuvo saloną ir gali sukelti ligas.
Keli eksperto patarimai, kaip skrendant išlikti sveikiems:
1. Įsidėkite į rankinį bagažą antibakterinio skysčio rankoms ar losjoną su alkoholiu - juo visada prieš valgant ar parėjus iš tualeto pasitepkite rankas.
2. Kad nosis per daug neišsausėtų, purkškite specialaus skysčio, pvz., jūros vandens tirpalo, – taip sumažinsite riziką užsikrėsti.
3. Apdairiai rinkitės vandenį. Jei kyla įtarimų dėl higienos normų paisymo lėktuve, gerkite vandenį tik iš buteliukų.
4. Vartokite pakankamai skysčių. Daugumai žmonių per 6 – 8 val. skrydį patartina išgerti apie litrą vandens, tačiau didžioji dalis skrendančiųjų lėktuve išgeria mažiau vandens nei įprastai. Būtent todėl jaučiamas silpnumas, užkietėja viduriai, o moterims padidėja cistitų rizika.