Šventojoje galima aplankyti vietą, kurioje yra menininkų išdrožti baltų dievų stulpai. Ta vietovė yra pagoniška šventvietė, įkurta šalia kopų ir vadinama Žemaičių alku. Iš viso yra dvylika ąžuolinių stulpų.
Minėti stulpai sukurti ir skirti dievams: Perkūnui, Aušrinei, Austėjai, Žemynai, Ondeniui, Patrimui, Patului, Velniui, Ladai. Jie buvo atstatyti 1998 metais. Archeologinių kasinėjimų metu buvo rastas 5000 metų senumo 2 metrų aukščio medinis stulpas su pelėdos bruožų deivės kauke, būtent šis stulpas buvo atkartotas ir pastatytas.
Stulpai turi dar vieną reikšmę: pagal jų krentančius šešėlius leidžiantis saulei jūron, galima apskaičiuoti kalendorines šventes (Kalėdas, Užavėnes, Rasas).
Tiesa, šioje vietoje yra švenčiamos pagoniškos šventės, kurias rengia senosios baltų kultūros ir religijos entuziastai, švenčiamos deivės Mildos (gegužės 13 d.), Rasos (birželio 22 d.), Lygiadienio (kovo 22d.) šventės. Jorės (balandžio 23 d.) šventė vadinama Palangos pagonių švente. Per ją yra aukojamos gintaro dulkės, kurios metomos į laužą. Ypač svarbu jas metant sugalvoti norą ar svajonę.
Toks ritualas traukia tiek turistų, tiek vietinių gyventojų akis ir priverčia pasijausti keistai.