Jau vienuolika metų kiekvieną vasarą ketvirtadieniais Birutės parko lankytojai sulaukia netikėtumo – akį patraukia nebyliai vaikštantys „grafai Tiškevičiai“ bei kiti personažai.
Pačiose gražiausiose parko vietose – Didžiajame ar Mažajame parteriuose, rožyne, ties tvenkiniu ar rotonda galima netikėtai išvysti ne tik grafus, bet ir jų giminaičius ar tarnus. Vieni jų tiesiog vaikšto, kiti – parko tvenkinyje irstosi valtele, dar kiti pravažiuoja žirgu kinkyta karieta. Parke galima išvysti ir grafų svečią, minantį kone šimtmečio senumo dviratį, grafų tarnaitę, stumiančią senovinį vežimėlį su kūdikiu, ar sodininką, besirūpinantį parko augmenija.
Pagal senąsias, daugiau nei šimtmečio senumo fotografijas atkurti personažų drabužiai, šukuosenos, aksesuarai bei daiktai Birutės parko lankytojus perkelia į Palangos kurorto įkūrimo laikus.
„Atkuriame grafų Felikso ir Antaninos Tiškevičių laikų istoriją – laikotarpį, kai šiems grafams buvo maždaug 40 metų. Tad Birutės parko lankytojai į kurorto praeitį nukeliami maždaug šimtmečiu“, – kalbėjo šio projekto sumanytoja ir organizatorė, Palangos kultūros ir jaunimo centro režisierė Aušra Latonienė.
Personažų aprangai bei aksesuarams skiriamas itin didelis dėmesys – viskas, net smulkmenos (akiniai ar plaukų sagės), atkartoja šimtmečio senumo madas. Pavyzdžiui, viena iš „grafienės“ dėvimų suknelių yra lygiai tokia pat, kokią pozuodama dailininkui vilkėjo grafienė Antanina (dabar šis paveikslas eksponuojamas Gintaro muziejuje).
„Birutės parko lankytojai sutiktus personažus nužiūri labai atidžiai, tad svarbi yra kiekviena smulkmena. Tarkime, grafienė negali būti ilgais lakuotais nagais. Jei taip nutinka, tenka šį grožį slėpti po pirštinaitėmis“, – sakė projekto sumanytoja.
Projektas įgyvendinamas jau vienuoliktus metus, ir per dešimtmetį jis beveik nepakito – pasak A. Latonienės, skirtumai yra nedideli: atnaujinami personažų kostiumai, aksesuarai bei naudojami daiktai, be to – išaugo po parką vaikštančių personažų skaičius. Pirmaisiais metais jų buvo 8, dabar – 20.
Projektas populiarumo sulaukė jau pirmąją savo vasarą ir netruko įgyti nuolatinių gerbėjų, kurie kartu su savo svečiais ketvirtadieniais specialiai ateina į parką pasigrožėti nebyliai pasakojama kurorto istorija.
Pasak A. Latonienės, per keletą metų parko lankytojai jau įprato, kad personažai su praeiviais nebendrauja, tad nebeuždavinėja jiems klausimų, kokie kildavo pirmaisiais projekto įgyvendinimo metais.
„Ne pirmus metus įgyvendindama šį projektą bandžiau galvoti, ką kitąmet būtų galima pakeisti, tačiau priėjau prie išvados, kad keisti nereikia nieko – parko lankytojai nori matyti būtent tai, ką siūlome jau vienuoliktą vasarą. Turime nuolatinių gerbėjų, tokių, kurie į parką ateina būtent dėl šių „grafų“, turime ir tokių, kurie, netikėtai išvydę personažus, žavisi „gražia pasaka“ ir teiraujasi, ar šį vaizdą bus galima pamatyti ir kitąmet“, – kalbėjo Kultūros ir jaunimo centro režisierė.
