Naujasis terminalas dar neatidarytas, bet vos užėjus žvilgsnius patraukia didžiulė švieslentė ir joje matomas skrydžių grafikas, laukimo erdvėse jau galima pamatyti ne tik kėdes, bet ir augalus, rodos, kad visi darbai jau netrukus bus baigti. „Visas išvykimo terminalas Vilniaus oro uoste turi būti pabaigtas ir parengtas testavimui jau spalio mėnesio eigoje. Mes dabar matome paskutinius štrichus tų darbų, kurie dabar dar labai intensyviai vyksta, jau matome ir pirmuosius rezultatus, milžiniškus ekranus, kurie teiks informaciją apie skrydžius, reklamuos tam tikras paslaugas ir taip toliau“, – „Delfi“ laidoje „Ar galiu užeiti?“ pasakojo Lietuvos oro uostų atstovas žiniasklaidai Tadas Vasiliauskas.
Naujasis išvykimo terminalas išplanuotas visiškai kitaip nei senasis. Keleiviai, vos įėję pro duris, milžiniškuose ekranuose matys visą informaciją, o prieš juos vienoje eilėje nusidrieks registracijų į skrydžius punktai. T. Vasiliauskas teigė, kad pirmojo aukšto išplanavimas skirtas spręsti kai kuriuos iššūkius. „Vilniaus oro uoste šiuo metu registracija į skrydžius yra vykdoma iš abiejų pusių. Eilės kertasi, keleiviai kartais būna pasimetę. Šiuo atveju visa registracija vyksta vienoje eilėje. Mūsų projektuotojai būtent tokiu būdu sprendžia tą eilių iššūkį“, – kalbėjo T. Vasiliauskas.
Beje, šiame terminale visiems bus būtina pakilti į antrąjį aukštą. Liftu, eskalatoriumi arba laiptais. Būtent antrame aukšte vyks saugumo procedūros – tikrinamas kiekvieno rankinis bagažas. Ar keleiviams neteks stoviniuoti prie liftų laukiant, kada galės pakilti? „Dėl liftų iššūkio mes tikrai neįžvelgiame. Jų ir technologija, ir sparta yra pritaikyta tokiam kiekiui keleivių“, – pabrėžė T. Vasiliauskas.
Nuo vasario duris atversiančiame terminale veiks naujos kartos skeneriai. „Technologiškai šitie skeneriai yra naujos kartos ir iš esmės skirsis tuo, kad jie iš techninės pusės leis keleiviams palikti visus daiktus lagamine, – įvardijo T. Vasiliauskas, paaiškindamas, kad ši technologija leis neišiminėti nei kosmetinės, nei elektroninių įrenginių. – Kalbant technologiškai, šitie skeneriai leis tai daryti, bet dabar vyksta toks procesas – visame pasaulyje ir Europoje yra vienodinami reikalavimai būtent tai procedūrai.“ Iš esmės tai reiškia, kad nors Vilniaus oro uoste tokia technologija jau yra, jos taikyti nebus galima tol, kol nebus suvienodinti reikalavimai visose šalyse.
Dar vienas skirtumas tarp senojo ir naujojo terminalo – pastarajame yra labai daug natūralios šviesos. „Tai turbūt yra bendra tendencija daugelyje naujų modernių oro uostų. Tai susiję su tuo, kad keleiviai turi jaustis kiek įmanoma patogiau oro uoste“, – kalbėjo Lietuvos oro uostų atstovas žiniasklaidai.
Praėjus aviacijos saugumo patikras, keleiviai pateks į laukimo ir išvykimo erdves. Dalis jų bus naujai pastatytame terminale, dalis – senosiose patalpose. „Senieji terminalai bus konvertuojami į komercines erdves, kurias, atlikę visas procedūras, keleiviai galės pasiekti.“ T. Vasiliauskas taip pat pabrėžė, kad atvėrus naująjį terminalą nebus jokio pereinamojo laikotarpio – veiks ir kavinės, ir parduotuvės, tad keleiviai galės mėgautis įprastomis paslaugomis.
T. Vasiliauskas „Delfi“ laidai „Ar galiu užeiti?“ aprodė ir bagažo skyrių, kuris apsilankymo dieną vis dar kvepėjo dažais. „Tai viena svarbiausių naujojo oro uosto ir bet kokio kito oro uosto vietų. Galima sakyti, netgi smegenys, – teigė T. Vasiliauskas, aprodydamas bagažo tvarkymo sistemą. – Daug investuota į tokius sprendimus, kurie yra patys moderniausi oro uostų rinkoje. Pati saugumo patikra iš dalies yra vykdoma ir su dirbtinio intelekto pagalba.
Pati sistema identifikuoja kiekvieną bagažo vienetą, lagaminą, ir jame esančius daiktus suskirsto į rizikos kategorijas. Jeigu rizikos kategorija yra maža, bagažas automatiškai važiuoja ten, kur yra numatyta ir pasiekia orlaivį, jeigu rizikos laipsnis didesnis, į tą procesą gali įsikišti ir aviacijos saugumo darbuotojas, kuris jau rankomis, akimis dar kartą patikrina ir įsitikina, ar ten yra grėsmė, ar ne.“ Vadinasi, reikės mažiau darbuotojų, nes iki šiol saugumo patikrą atlikdavo darbuotojai, kuriems dabar padės dirbtinis intelektas. Tikimasi, kad taip bus padidintas ir saugumo lygis.
Stebint jau beveik baigiamas įrengti erdves, kyla klausimas, kodėl keleiviams šis išvykimo terminalas bus atvertas tik kitų metų vasarį. T. Vasiliauskas pabrėžia, kad baigus statybos ir įrengimo darbus, prasidės testavimas, kuris užtrunka. „Testavimo procesas vyks trimis etapais. Nuo mažos apimties, kai testuoja visus įrenginius ir visą realų veikimą su mažai žmonių, tai turbūt bus mūsų kolegos, kurie dirba su tomis sistemomis. Vis didinsime kiekį ir galų gale pasieksime turbūt šimtus, o gal net apie tūkstantį imituojamų keleivių-savanorių“, – testavimo procesus paaiškino T. Vasiliauskas.
Keleivių srautai didėja, todėl svarbu numatyti ir tolesnes tendencijas bei poreikius. T. Vasiliausko teigimu, planuojant šį terminalą, buvo žvelgiama į priekį: „Visas terminalas yra pritaikytas aptarnauti dvigubai daugiau keleivių nei galime dabar. Dabartiniai terminalai Vilniaus oro uoste gali aptarnauti apie 3,5 mln. keleivių. Tą skaičių mes jau esame peržengę. Ne tik šita sistema, bet ir visos kitos šiame terminale, leidžia mums aptarnauti dvigubai daugiau keleivių, dvigubai daugiau bagažo ir sutaupyti kaštus personalui“.
Laida „Ar galiu užeiti?“ aplankė ne tik naujai ruošiamą išvykimo terminalą, bet ir VIP terminalą. Visą pasivaikščiojimą po Vilniaus oro uostą kviečiame pamatyti laidoje „Ar galiu užeiti?“. Beje, ši laida į Vilniaus oro uosto duris beldžiasi ne pirmą kartą. Rudenį laida kvietė kartu pasivaikščioti po keleiviams įprastai nematomas oro uosto erdves, tarp kurių ir inžinerijos bei eksploatacijos skyriai, priešgaisrinė gelbėjimo stotis ar operatyvinio valdymo skyrius. Šią laidą iš Vilniaus oro uosto galite pamatyti čia.