„Pankiškoji“ G.Verdi „Atila“ atsisveikina su Lietuvos žiūrovais

Prieš porą metų Kauno valstybinis muzikinis teatras išdrįso į savo sceną įsileisti estų hard-roko grupės „Streptococcus Pyogenes" vokalisto, žinomo Estijoje pankų judėjimo lyderio Ūllaro Saaremae režisuotą vieną iš ankstyvųjų G.Verdi operų „Atila“.

Tai buvo bendras teatro ir Estijos nekomercinės organizacijos PromFest bei Piarnu miesto teatro „Endla“ kūrybinis darbas, kai į kaimyninėje šalyje vykusį operos festivalį buvo pakviestas nemenkas būrys Kauno valstybinio muzikinio teatro artistų.

Po kelių premjerų Estijos teatruose ir festivaliuose spektaklis buvo įtrauktas ir į kauniečių repertuarą. Iki šiol šis G.Verdi kūrinys, dainuojamas originalo kalba su lietuviškais subtitrais, Lietuvoje niekada nebuvo statytas.

Ieškodami atsako į savą pasaulėjautą ir modernaus žvilgsnio į patį operos žanrą bei pagrindinį „Atilos“ herojų, estų menininkai - dailininkas Madis Nurms, choreografas Oleg Titov, šviesos dailininkas Margus Vaigur kartu su režisieriumi Ūllaru Saaremae ėmėsi eksperimento – „pankiškai“ kurdami scenografiją ir kostiumus jie sukūrė šiuolaikišką spektaklį su originaliomis, bet kartu ir minimaliomis dekoracijomis, kurios „nesugeria“ dainininkų balsų, leidžia geriau atsiskleisti subtiliems jų niuansams.

Pankiškos mados principu - šokiruoti neįprastais kostiumais - estai naudojosi ir kurdami atlikėjų išvaizdą. Operos veikėjai atrodo lyg nužengę iš fantastinių kino filmų. Šis projektinis spektaklis buvo parodytas septynis kartus ir pasitarnavo puikia pažintimi su ankstyvąją operų genijaus G.Verdi scenine kūryba.

Ir štai, Kauno valstybinis muzikinis teatras jau atsisveikina su šiuo G.Verdi kūriniu. Balandžio 14 d. įvyks paskutinis operos „Atila“ spektaklis. Pagrindines partijas dainuos Tadas Girininkas, Sandra Janušaitė, Erik Fenton (JAV), Dainius Stumbras, Evaldas Kondrackis, Ričardas Karalevičius, taip pat teatro choro dainininkai (chorm. Ramūnas Tilvikas), orkestro muzikantai (dirigentas Virgilijus Visockis).

Operos libreto pagrindu paimta romantinė Friedricho Ludwigo Zachario Wernerio tragedija „Atila, hunų karalius“, kurioje pagrindiniais veikėjais tampa ne tik patrauklios istorinės asmenybės, bet ištisos tautos. Įspūdingo muzikinio audinio fone vyksta kovos, batalijos, iškilmingos ceremonijos, siaubą keliantis siužetas: nuotaka per vestuves nužudo savo jaunikį.

Vis dėlto tai – tik asmeninė atšiauriojo hunų vado tragedija, kuri vyksta daug sudėtingesniame politiniame ir istoriniame kontekste. Tad ne be priežasties pastaraisiais metais "Atila" pasaulyje pelnė tikro "blokbasterio" reputaciją ir buvo pastatyta Niujorko Metropoliteno operoje (Odabelos partiją čia dainavo Violeta Urmana).

Visuose operos „Atila“ pastatymuose pagrindinis herojus – negailestingas, žiaurus ir nusipelnantis mirties. Tuo tarpu Kauno scenoje parodomos ir kitos Atilos asmenybės spalvos. Dar daugiau – tai ko gero vienintelis teigimas personažas tarp kitų, trokštančių susidoroti ir savanaudiškai linkinčių mirties.