Jau senokai atkeliavęs į Lietuvą tampa jaunų žmonių gyvenimo būdu. Apie laisvę ir judėjimo menus kalbuosi su patyrusiu parkūrininku Tomu Gudėnu.
- Papasakok trumpai apie save. Kuo gyveni ir domiesi?
Beveik visi mano pomėgiai yra mano laisvalaikis, o mano darbas yra pomėgiai. Mėgstu daryti tai, kas man patinka - keliauti, skaityti, išbandyti skirtingus menus. Visą laiką ieškant geresniojo „aš“ ir sąžiningai bendraujant su pasauliu bei puoselėjant gamtą. Šiuo metu daugiausia domiuosi cirku, kinu, šokiu bei teatru. Kas dieną stengiuosi išmokti kažko, kas priartintų prie svajonės išsipildymo. Svajonės - kurti, būti laisvu ir taip nugyventi gražų gyvenimą...
- Kas tau yra parkūras?
Man parkūras - dvasinė ekstremalaus meno disciplina. Kai pradedi nuo tikslų ir svajonių, tada perlipi per baimes, sutinki drąsą, ryžtą ir pasitikėjimą savimi. Šoki virš iššūkių ir užlipęs į aukščiausią pastatą mieste grožiesi didinga ramybės panorama. Tai tik metafora to, ką žmogus patiria, kai užsiema parkūru. Jei kalbant paprastai, tai užsiimdamas šia disciplina mokaisi judėti aplinkoje. Bėgi, lipi, šokinėji, kasdien sustiprini savo laisvę būti laisvam. Išeini iš „tavo“ miesto plano „tavo“ judėjimui. Turėklai, sienos ir kiti miesto objektai tampa scena žaisti ir kurti dar neatrastą turistinį maršrutą, naudojant tik savo kūno galimybes.
- Kaip ir kada tavo gyvenime atsirado parkūras?
Judėti, tyrinėti, ir atrasti save skirtinguose išbandymuose mėgau nuo vaikystės. O apie parkūrą sužinojau prieš 8 metus pamatęs dokumentinį filmą apie neįprastai Londono stogais judančius vyrus. Pagautas įspūdžio jau kitą dieną bėgiojau ant garažų Fabijoniškėse. Dar po metų prasidėjo pirmieji interviu, filmavimai bei pasirodymai.
- Koks Vilniuje yra parkūras?
Parkūras Sostinėje jau gan populiarus, nebetenka taip dažnai aiškinti apie savo poelgių reikšmę nustebusiems praeiviams, parkūrą daugelis matė vaizdo klipuose, filmuose, ar renginiuose.
Vilniuje yra bent kelios dešimtys aukštą lygi šioje disciplinoje pasiekusių žmonių. Jie dažnai parkūru užsiima kaip malonia ir sveika laisvalaikio praleidimo forma. Filmuoja filmukus su savo pasiekimais, bendrauja tarpusavyje. Kiek anksčiau aktyviai reiškėsi „Vilnius Tracers“ komanda, tačiau šiu metu ji nebeaktyvi, jos nariai jos padedami parkūro įveikė savo kliūtis ir surado tikruosius pašaukimus. Šiuo metu treniruotes organizuoja ir aktyviai parkūro scenoje dalyvauja komanda „Mamgrow“.
- Kaip tavo gyvenime atsirado Naujasis cirkas?
Jau buvau bandęs daug skirtingų ekstremalių ir tradicinių sporto šakų. Dirbau kaskadininku bei parkūro treneriu. Išmokau, žongliruot, vaikščioti lynu.
Naujasis cirkas man tapo erdve, kurioje galėjau daryti ne tik triukus savo kūnu, bet ir pasakoti istoriją. Iškeliavau į Barseloną ir ten kelis mėnesius neformaliai studijavau neformalią gatvės artisto specialybę. Iškart po to Maroke teko savanoriauti, mokant vaikus cirko meno.
Daugiau apie naujas judėjimo stiliaus madas bei triukus galite išgirsti ir pamatyti vasario 23 d. „Kablyje“ vyksiančiame muzikos ir veiklų festivalyje – JUDESY.