Puošniais karališkais žiedais pasipuošę bijūnai – vienas labiausiai branginamų augalų Lietuvoje. Nuo senų senovės jie simbolizavo turtą, sėkmę ir ilgaamžiškumą: genties pavadinimas Paeonia kildinamas iš graikų mitologijos sveikatos dievo ir gydytojų globėjo Peono vardo.

VDU Kauno botanikos sodo lauko gėlininkystėje bijūnai ir lietuviškų veislių gausi jų kolekcija yra viena vertingiausių ir pasididžiavimą keliančių ekspozicijų: čia sukauptoje pustrečio šimto rūšių kolekcijoje net 48 rūšys – lietuviškos, saugomos Nacionalinio augalų genetinių išteklių įstatymo.

VDU Kauno botanikos sode bijūnai pradėti kaupti nuo pat sodo įsikūrimo, 1923 m. Didžiąją kolekcijos dalį sudaro žoliniai bijūnai, kurių rūšys sukauptos keičiantis sėklomis su kitais botanikos sodais. Pirmosios veislės – Aviateur Lindbergh, Grover Cleveland ir Perrette buvo įsigytos 1933 m. iš Vokietijos ir Prancūzijos botanikos sodų. Nuo 2014 m. pradėtos kaupti žolinių, tarpsekcinių ir krūminių bijūnų veislės, išveistos Prancūzijoje, JAV ir Jungtinėje Karalystėje. Lietuviškų bijūnų selekcija VDU Kauno botanikos sode vyko nuo 1953 m., su žolinių bijūnų selekcijos pradininke Lietuvoje dr. Ona Skeiviene, išvedusia net 19 lietuviškų veislių.
Sužydėję bijūnai
Dabartinė ekspozicija pradėta kurti apie 1980 m. Šiuo metu 19 arų plote auginama 11 rūšių ir vidrūšinių taksonų, 48 lietuviškos veislės ir 199 kitose šalyse išveistos veislės. Lietuviškos veislės pasodintos atskirai, atsižvelgiant į veislės autorių. Užsienietiškos veislės susodintos atsižvelgiant į žydėjimo laiką ir žiedų spalvą.