Metų keliautoja – Ada Alejūnaitė
Viešųjų ryšių magistrė Ada Alejūnaitė laisvu laiku sėda į automobilį ir leidžiasi į kelionę ne pačiais geriausiais keliais ieškodama nykstančių architektūrinių perliukų ir vietovių, apie kuriuos sužino, gilindamasi į savo krašto istoriją, architektūrą ir paleontologiją. Sukaupta informacija nusivyniojo iki idėjos paskleisti savo žinias ir nuotraukas feisbuke sukurtoje kelionių po Lietuvą istorijų ir fotoreportažų paskyroje „Vieškeliu dundant“. Daugiau kaip 21 tūkstantis sekėjų su malonumu plečia akiratį mėgaudamiesi išskirtinėmis nuotraukomis ir kruopščiai sukonstruotais informatyviais tekstais, paįvairintais kelionių patirtimi. Ada čia atsiskleidžia ne tik kaip išskirtinė keliautoja, bet ir kaip talentinga metraštininkė. Jos tekstai verti knygos, kurioje būtų užfiksuota išeinanti Lietuvos architektūrinė įvairovė ir jos šarmingo gyvenimo istorija.
Metų keliautojų šeima – Karolina ir Darius Kubiliai bei 4 jų vaikai
Vilniečių Karolinos ir Dariaus Kubilių šešių asmenų šeima mėgsta aktyvias keliones. Pernai visi šeši: Filomena, Liudvika, Liucija, Feliksas Jonas ir tėvai leidosi šiauriniu ispaniškuoju Jokūbo keliu (mažiausiajam buvo treji), o šią vasarą visi mynė lietuviškuoju Jokūbo keliu (Camino Lituano). Karolina, norėdama padrąsinti ir kitas šeimas keliauti sunkesniais maršrutais su vaikais, patirtį skleidžia savo feisbuko paskyroje „Kelias, kriauklelė, vaikai ir sumuštinis“. Ji sako, kad sunkumai kelyje grūdina, plečia akiratį, o patirtis yra didžiausias jų šeimos turtas. Savaitgaliais ar po darbų eidami į gamtą jie visada pasiima šiukšlių maišų, juokaudami, „kas renka grybus, o mes – šiukšles“. Į šį darbą visada mielai jungiasi visa šeima. Jau daugiau kaip 10 metų Kubilių šeima yra veganai. Jiems svarbu ne tik sveikata, bet ir Žemės naštos palengvinimas.
Metų turizmo verslo šeima – Aušra ir Vygintas Katkauskai
Šią vasarą savo veiklą pradėjo Aušros ir Vyginto Katkauskų „Nonna vila“, esanti Bačkonių kaime, Kaišiadorių rajone, šalia Mūro Strėvininkų piliakalnio. Ją iškart pamėgo poilsiautojai. Teisininkės profesiją pakeitusi į turizmo verslą Aušra pasijuto esanti savo stichijoje. Krosnių ir židinių meistro vardą turintis Vygintas sodyboje atsiskleidė kaip auksinių rankų meistras, kuriam nėra to, ko negalėtų sumeistrauti. „Ko mes dar nemokame?“ – paklausiau Vygio ir sakau: „Mačiau, kaip kepa šakočius, ir aš užsinorėjau.“ Po kelių dienų – staigmena. Reikia išbandyti. Abu iškepėme pirmą šakotį“, – šypsosi maisto gaminimo virtuozė. Šiai šeimininkei pavyksta viskas, ką ji gamina. Gal dėl to, kad jie abu dirba su aistra ir meile. Vasarą sukosi įvairiausių švenčių ir vaikų stovyklų karuselėje. Abu sutuoktiniai plušėjo kaip bitutės dukroms padedant. Žmonės čia jautėsi kaip rojuje: skanūs valgiai, itin jauki aplinka, vaizdinga gamta, nuoširdus šeimininkų tarpusavio bendravimas. Jeigu jaučiate rutiną ir trintį savo šeimoje, apsilankykite Katkauskų sodyboje ir pamatysite, kaip jie moka kiekvieną dieną paversti švente, tarpusavyje lenktyniaudami ir džiugindami vienas kitą staigmenomis.
Metų nakvynės vieta – kempingas „Saulėtosios naktys“
Atvykę į kempingą „Saulėtosios naktys“ (Sunny nights) pasijusite kaip namuose. Jo įkūrėjai Saulius Bagdonavičius ir Kamilė Tamutytė šią idėją parsivežė iš kelionių po pasaulį. Kempingas yra istorinėje Gataučių kaimo sodyboje. Seniausias sodybos namas (1910 m.), kadaise stovėjęs prie arklių pašto kelio Ryga–Karaliaučius, kaip arklių pašto stotis yra kruopščiai prižiūrimas – saugoma jo autentika. Dabar čia svečių namuose apsistoja keliautojai iš viso pasaulio. Šeimininkai augina daržoves, puoselėja 40 senovinių obelų sodą. Jame įsikuria keliautojai su palapinėmis, kemperiais, kitomis transporto priemonėmis. Kaina nėra griežtai nustatyta. Gali pasirinkti nemokamą nakvynę ir patalkinti sodybos darbuose. Čia yra ir Jokūbo kelio nakvynės vieta. Vasarą vyksta daug renginių, stovyklų. Visi jaučiasi kaip savo namuose, stengdamiesi pagal galimybes prisidėti prie sodybos puoselėjimo.
Metų bendruomenė – Stupurų kaimo bendruomenė
Stupurų kaimo bendruomenė Joniškio rajone yra tarsi idėjų bankas, kurį nuolat pildo darbščios apylinkių moterys. Čia atvykę svečiai edukacijose gali daug ko pasimokyti, įsigyti gaminių ir pasisemti idėjų, kaip seniems daiktams sumaniai suteikti naują gyvenimą. Darbščios stupuriškės siuva, velia, mezga, lieja ekologiškas sojų žvakes. Nustebina ir jų kulinariniai gebėjimai – pagal senovinį receptą kepa firminius šakočius, o jiems sviestą, kiaušinius ir miltus naudoja iš savo ūkių. Kepa skanią vaisių duoną ir ypač gražiai dekoruoja meduolius. Čia galima užsisakyti ir vietinių užaugintų linų sėmenų, kanapių, margainių, išspausto rankiniu presu aliejaus. Prieš didžiąsias metų šventes darbštuolių suruošti lauknešėliai kasmet pradžiugina kaimo senolius.
Metų pramoga – „Dvaro“ pirtis (pirtininkai Valdas Rimavičius ir Vereta Rupeikaitė)
Rumšiškėse įsikūrusiame Lietuvos liaudies buities muziejuje prie vandens telkinio tarp išlakių medžių glaudžiasi XVI a. dvaro pirtis, suręsta pagal detalų tų laikų brėžinį. Ją atkūrė baltų kultūros puoselėtojas, pirtininkų pirtininkas ir amatininkas Valdas Rimavičius. Pirtyje darbuojasi dviese – Valdas ir Vereta. Jiems pirtis – malonumas, hobis ir gyvenimo būdas. Reikia pajusti, su kokia meile jų laikomos vantos šoka ritualinį šokį ant kūno. Neapsakoma palaima. Už pirties durų trumpas takelis veda į šaltiniuotą tvenkinį. Atsivėsinus – gurkšnis arbatos labai jaukioje maloniai senove kvepiančioje priepirtyje. Paskui – vėl į paslaptingą garinę. Visas ritualas užtrunka tris valandas, su pasiruošimu – keturias. „Šios pirties sienos nėra mačiusios alkoholio ir baliai čia nevyksta“, – įspėja Valdas. Pirtis – ypatinga apsivalymo vieta, kurioje širdis dainuoja. Iš pradžių Vereta uždega žvakę, atlieka tam tikrus burtus. „Nuostabu išgirsti, kai atvyksta jau ne kartą buvę žmonės ir pasako, kad burtai išsipildė“, – dalijasi savo džiaugsmais Vereta. Pirties erdvė yra slėpininga. Jos procesas nėra aprašytas, tai vidinis pajautimas. Ir tai ne vien prausimosi vieta, jos prasmė daug gilesnė. Bent kartą pabuvęs žmogus čia sugrįžta. Jis pajaučia poreikį išsivalyti vidų. Prieblanda, garas, šiluma veikia sąmonę. Žmogus nurimsta ir ateina reikalingos mintys, sprendimai. Iš pirties jis išeina visai kitoks. Ir tai didžiausias atpildas.
Metų desertas – „Jolantos naminiai šakočiai“
Keliaujantys po Vilkaviškio kraštą neretai užsuka į Jolantos Šiugždinienės sodybą Žynių kaime, kur visada galima įsigyti ir paskanauti šviežiausių naminių Jolantos šakočių. Jolanta užaugo su šakočiais. Juos kepė dar jos močiutė. Jolanta, būdama penkerių, pasiėmusi naminio sviesto, kiaušinių ir grietinės, eidavo pas močiutę išsikepti savo šakotį. Ir dabar jai svarbiausia – aukščiausios kokybės sviestas ir kiaušiniai. Paragavus atsiskleidžia tikras kvapas ir skonis. Tautinio paveldo vardą dėvintis naminis Jolantos šakotis kepamas ant lininio audeklo, todėl išlaiko drėgmę ir yra lygiai tokios pat receptūros, kaip kadais jį kepė su močiute. Pradžia buvo nelengva, tačiau moteris tikėjo, kad dirbant su meile žmonės atras. Dabar šeimininkė vos spėja suktis. Jos kvepiantys skanėstai puošia Lietuvoje ir užsienyje gyvenančių tautiečių šventinį stalą.
Metų stovykla – Arūno Jonuškio klubas „Kelias į save“
Vasarą prie Minijos Klaipėdos rajone galite išvysti būrelius žmonių, vaikštinėjančių po pievas, skinančių įvairias žoleles ir besimokančių jas atpažinti. Klubo „Kelias į save“ įkūrėjas Arūnas Jonuškis pasakoja apie laukinių augalų vartojimą mityboje, daržovių, augalų ir vaisių rauginimą bei fermentavimą. Čia praktikuojama sudžok terapija, būsenų mankštos, kvėpavimo praktikos. Bent kartą pabuvus tokioje stovykloje visada norisi sugrįžti, nes čia karaliauja meilė, atjauta, malonumas, šiluma, gerumas. Per karantiną feisbuke ir youtube klubo puslapyje Arūnas Jonuškis veda daug nemokamų seminarų apie tai, kaip tapti sveikesniam, įsisąmoninti džiaugsmo ir laimės būsenas, išmokti viską daryti su jausmu. Juk už sveiką ir gerą nuotaiką, pozityvumą sunku rasti svarbesnių dalykų, nes visas gyvenimo gerumas prasideda nuo to.