Paskutinis Lietuvoje - Čiobiškio keltas per Nerį

Tai - paskutinis Lietuvoje likęs keltas, veikiantis be jokio variklio - tiesiog nešamas srovės kursuoja tarp dviejų Neries krantų šalia Čiobiškio kaimelio (tarp Širvintų ir Kaišiadorių rajonų).

Taip pat skaitykite: 10 dvarų Širvintų ir Ukmergės rajonuose - dienos maršrutas iš Vilniaus

arba: Stebuklų kupinas miestelis Šiaurės Lietuvoje

Keltas taip ir vadinamas, Čiobiškio, arba dar kai kur radau - Padalių keltas. Vienu metu gali plukdyti net du automobilius.

Arba dvi bobutes, laukiančias ant kranto:

Kelte vietinės bobutės nenuobodžiavo - džiaugėsi kokybiška ir dešimtmečiais neplyštančia savo sijonų medžiaga:

Kelto užimtumas toks mažas, kad dar prieš porą metų kelto savininkai spaudoje kalbėjo, jog tai bus paskutinė jų vasarą - gerai, kad klydo, kitamet jie vis dar plaukė. Kiekvieną dieną iki saulei nusileidžiant, ir taip iki lapkričio mėnesio.

Kelte tilptų ir dvi mašinos, tik kad daugiau be mūsų, poros bobučių ir poros keltininkų nieko nebuvo. Mokestis už mašinos perkėlimą - 10 Lt, gerokai pigiau nei į Kuršių Neriją.

Šitoks keltas jau veikia nuo 1923 metų, prieš tai čia buvo tiltas, kurį karo metu sugriovė. Įdomiausia pats mechanizmas - variklio nėra, žmogaus jėgos prireikia tik norint teisingai „prisiparkuoti“ prie prieplaukos, kad bobutes išliptų sausos ir mašinos išvažiuotų. Į metalinį lyną srovės nešamas keltas remiasi rąstu, kuris laisvai sukasi ir taip keltas „nusiridena“ į kitą Neries pusę - paprasta sistema.

Informacija, skelbianti kelto istorijos saulėtekį, skamba šitaip: „Keltą 1923 m., pasamdę specialistą iš Jonavos, pastatė du kaimynai: Dzevaldauskas ir Raudeliūnas“. Paminklą kaimynams išradėjams Dzevaldauskui ir Raudeliūnui! Lietuviškieji da vinčiai čia gi.