Taip pat skaitykite: Pašto keliu: geltonoji karieta įriedėjo į Dinaburgo tvirtovę pro naujuosius vartus
Pasak jo, žirgai kiek pavargę, bet problemų su jų sveikata neturėtų būti. Abi karietas traukiantys žirgai keičiami maždaug kas dvidešimt penkis kilometrus, girdomi ir pailsinami keliskart per dieną.
Antradienį popiet karietas prie senojo Jonavos pašto sutiko būrys žmonių. Žirgams ir žygio dalyviams vėl teko pozuoti susirinkusiųjų pasižiūrėti vaizdo ir foto kameroms bei telefonams. Jonavos savivaldybė, Istorijos muziejus ir kultūrinės bendruomenės surengė įspūdingą teatralizuotą šventę – pašto karietas pasveikino Jonavos rajono savivaldybės mero pavaduotojas, burmistro dešinioji ranka Vidmantas Venckūnas, svečiams šoko Janinos Miščiukaitės senovinių šokių kolektyvas „Feoreti“, grojo Meno mokyklos pučiamųjų orkestras.
Dar jokiame kitame mieste pašto karietoms nebuvo perduota tiek laiškų ir siuntinių kiek Jonavoje. Išsiųsti dovanų į toliau trakte link Varšuvos esančias savivaldybes atvyko Jonavos teatro grupė, kiti saviveiklos kolektyvai ir visos Jonavos mokyklos bei gimnazija. Pašto karietose atsidūrė daugiau laiškų ir siuntinių nei iki šiol surinkta iš visų kitų savivaldybių kartu sudėjus.
Prie karietų vėl prisijungė Daugpilio istorijos bendruomenės narė Liudmila Lekena, kuri pirmąkart pamatė karietas per pašto keliui skirtą konferenciją Daugpilyje. Jai taip patiko karietų viešnagė Daugpilyje, kad nusprendė vėl pasivyti žygeivius. Atvykusi pirmadienį latvė keliaus su žygio dalyviais iki Kauno.
Karmėlavoje žygio dalyvių laukė netikėtumas – prieš pat įvažiuojant į miestelį dangus ėmė niaukstytis, o sustojus Turžėnuose prie senojo pašto prapliupo tokia liūtis, kad vaišėmis nukrauti stalai peršlapo akimirksniu. Puošniais drabužiais persirengę savivaldybės atstovai ir suvažiavusieji pasižiūrėti karietų karmėlaviškiai sulindo po skėčiais.
XIX a. Turžėnai buvo valsčiaus centras, kuriam priklausė ir pati Karmėlava. Turžėnų paštas regėjo 1863 m. sukilimą, 1905-1907 m. revoliuciją, du pasaulinius karus, II-ojo Pasaulinio karo metu vokiečiai jame buvo įrengę rusų karo belaisvių stovyklą. Iš buvusių 25 pašto stočių ji yra viena geriausiai išsilaikiusių Lietuvoje.
Turžėnuose prapliupęs lietus kompanijos neišvaikė – šventė tęsėsi kaip sumanyta: mokinių folkloro kolektyvas „Volungėlė“ šoko svečiams lietuje, o paradui vadovavo Pašto viršininkas - persirengęs Karmėlavos parapijos klebonas kunigas Virginijus Veprauskas. Po šventiško sutikimo kunigas pakvietė žygio dalyvius į klebonijos kiemą, kur visų laukė didžiausi Lietuvoje cepelinai, pirtis su kubilu ir laužas. Danguje sužibus žvaigždėms svečiai buvo palydėti į nakvynės vietą mokykloje.
Zarasų – Kauno atkarpoje viso buvo suprojektuota 11 stočių. Traktu dažnai pravažiuodavo kunigaikščiai ir karaliai, juo į Kauną keliavo imperatorienė Jekaterina II-oji ir imperatorius Aleksandras I-asis. Belaukdami šiais metais pravažiuosiančių pašto karietų Kauno rajono Karmėlavos Balio Buračo gimnazijos moksleiviai ir mokytojai išleido lankstinuką apie pašto kelio istoriją.