Pašto keliu: kol žirgai ilsėjosi, karietų ekipažas žaidė krepšinį Miastkove

Trečiadienį „Pašto kelio Latvija – Lietuva - Lenkija“ ekipažas antrąsyk aplankė Miastkovo sporto mokyklą, pristatė ankstesnį savo žygį iki Juodosios jūros, papasakojo apie šio žygio planą ir žaidė krepšinį su Miastkovo mokyklos komanda.

Taip pat skaitykite: Pašto keliu: geltonoji karieta įriedėjo į Dinaburgo tvirtovę pro naujuosius vartus

arba: Pašto keliu Latvija-Lietuva-Lenkija vėl gabenami siuntiniai

Varžybos baigėsi lygiosiomis: 34:34. Mokiniai džiaugėsi galimybe vėl susitikti su žygio dalyviais.

Kol žygeiviai ilsėjosi ir žaidė krepšinį, kalvis Pavelas Nalivaiko stovykloje kaustė žirgus. Kad žirgai galėtų bėgti asfaltuotu keliu, Pavelas kasdien prižiūri jų kanopas. Kai žirgai bėga pasikeisdami, pasagos sudyla per penkias dienas, kai bėga kasdien – per tris. Per du mėnesius kanopos užauga apie centimetrą. Pavelas nuo mažens norėjo dirbti su žirgais, ir nesvarbu, ką. Tad galiausiai tapo žirgų kaustytoju.

Pavelas sako, kad žygeiviams jau nukeliavus 650 kilometrų, žirgų kanopos skylėtos kaip sūris, bet problemų dar nėra. Pasagos apsaugo kanopas nuo nudilimo ir nuo pakartotinių smūgių į žemę. Iš pradžių Pavelas kaustė arklius su grifais, kad kanopos neslystų ant asfalto. Dabar kausto įprastiniu būdu, nes taip arkliams patogiau bėgti.

Kalvis Pavelas mokėsi Trakų rajone, Rūdiškėse, pas atvykusį prancūzų kalvį, o paskui išvyko mokytis kalvystės į Prancūziją. Kalvis per dieną gali pakaustyti dešimt žirgų. Pirmiausia nuimamos senos pasagos, išvalomos ir apdrožiamos kanopos, tada pasaga pakalama, pritaikoma prie kanopos formos ir tik tada kaustoma.

Pasak Pavelo, priėjimas prie žirgo – dovana iš aukščiau. Pavelas su kiekvienu žirgu bendrauja skirtingai, nes reikia suprasti, kada žirgui reikia švelnumo, kada jį sudrausminti. Žirgus Pavelas kausto nuo 2006 metų.

Per aštuonerius metus buvo ir nelaimingų nutikimų – žirgas buvo Pavelui įspyręs į stuburą, po to jis turėjo pora mėnesių gydytis. Prieš dvi dienas maudant žirgus taip pat įvyko netikėtas atvejis - vienas žirgų paspruko ir ėmė plaukti į ežero vidurį. Apiplaukęs ratą, sužalojo vandenyje jį begaudantį žirgininką. Pavelui teko žirgą pačiupti ir nuraminti.

Pavelas su žygeivių kompanija susipažino per 2010 m. žygį žirgais prie Juodosios jūros, skirtą paminėti Vytauto 600 metų jubiliejui. Tuomet jis buvo raitelių žirgų kaustytojas.

Kai susibūrė šio žygio komanda, niekam nekilo klausimų, kas kaustys žirgus. Pavelas dirbo kalviu Prancūzijoje, Danijoje, mokėsi Lietuvos ir užsienio kalvystės mokyklose. Jis laikosi tik vieno principo – svarbiausia žirgą kaustyti kuo paprasčiau ir saugiau.