Taip pat skaitykite: Lietuviai užsimojo pašto karietomis nukeliauti į Varšuvą
Į karietas įkinkyti stambiųjų žemaitukų veislės žirgai per pienėmis geltonuojančias pievas ir žydinčius sodus abi karietas popiet atrideno į buvusią Utenos pašto stotį, kurioje dabar įsikūrusi dailės mokykla.
Pašto stoties kieme ekipažą nustebino gausi susirinkusių žmonių minia, džiaugsmingai sveikinanti atvykusiuosius. Svečius priėmęs dailės mokyklos direktorius Jonas Pleckevičius papasakojo apie pašto kelio istoriją ne tik Lietuvos teritorijoje, bet ir apie Lenkijos, Latvijos, Rusijos atkarpas bei šiuo traktu keliavusius žymius žmones.
Buvusios pašto stoties kieme žygeivių laukė senoviniais drabužiais apsirėdę darbuotojai. Ponios puolė girdyti žirgus ir svečius vandeniu iš tebeveikiančio stoties šulinio, atvyko miesto meras Alvydas Katinas bei kitų savivaldybės atstovų. Šia proga svečiams dainavo garsi romansų atlikėja Liuba Nazarenko, o po koncerto ponios dailiais drabužiais kvietė žygio dalyvius pietų.
Kaip ir priklauso pagal senąsias tradicijas, pašto kelio trakte esančios savivaldybės, organizacijos bei privatūs asmenys patiki pašto karietoms laiškus, siuntinius ir dovanas, prašydami žygio dalyvių nuvežti juos kitoms savivaldybėms, klubams ar bičiuliams.
Agluonos benediktinai perdavė laišką Benediktinų ordinui Kaune, Latvijos miesto Maltos vaikai išsiuntė laiškus į Panevėžį (nors į jį karietos neužsuks, projekto vadovas Gintautas Babravičius pasišovė nuvežti siuntinį pats). Malinovos meras Arkadijs Karnickis bei Daugpilio apskrities vadovė Vanda Kezika įteikė didelį paketą, intriguojančią dėžę, skanumynų ir žydintį jauną medelį perduoti Malinovos miesto bičiuliams į Lomžą.
Siuntinius jau pradėta ir atidavinėti: Rezeknėje į karietą pakrautas paveikslas šiandien pasiekė adresatą Utenoje. Nepaisant to, bagažo vis daugėja, laiškais ir siuntiniais užpildytos kone visos karietos talpos. Iš Utenos žygio dalyviai išvežė triskart daugiau lauktuvių nei atvežė.
Aplankę Uteną, karietos nukeliavo į Mačionis, kur žirgai pagaliau gavo pailsėti, o žygio dalyviai pateko į plėšikų rankas. Vadai buvo ištardyti, prisaikdinti ir galiausiai “pakarti”. Po apiplėšimo plėšikai virto muzikantais ir sėdo su svečiais prie vakarienės stalo. Virš ežero nusileidus sutemoms vienas iš pėšikų gerokai nustebino ėmęs deklamuoti romantiškus eilėraščius. Paaiškėjo, kad tai anykštėnas poetas Žilvinas Smalskas. Atsisveikindamas jis visoms moterims padovanojo laiško formos savo eilėraščių knygelę.
Ši diena žygeiviams buvo itin spalvinga ir dosni įspūdžių. Ne visos žygio dienos tokios – pasitaiko ir sunkumų bei netikėtumų. Pasak projekto vadovo Gintauto Bbravičiaus, tai ekstremalus žygis, nes daug organizacinių dalykų susiję su saugumu. Nors tai ne aukšti kalnai ir ne audringa jūra, bet žirgams ir karietai dabartinė civilizacija – nemenkas iššūkis.