Kemperis - tai laikini namai ant ratų

Iki pat Nepriklausomybės mes tokius automobilius matėme tik filmuose apie tą „supuvusį“ gyvenimą Vakaruose. Ten (ir Amerikoje, ir Europoje) jau šeštajame dešimtmetyje pasirodė pirmieji masiniai dabartinių kemperių prototipai.

Sparčiai besivystanti automobilių pramonė, pigus benzinas bei dyzelinas, augantis kelionių bei poilsio industrija ir pasiūlė žmonėms tokius automobilius. Ir jei anksčiau lengvasis automobilis traukė priekabą - namelį (beje, tokie variantai gaminami ir dabar), tai vėliau buvo nuspręsta ant sustiprintos tokio automobilio pakabos montuotį tą tempiamą namelį. Taip gimė kemperiai - automobiliai su gyvenamąja erdve.

Tai, aišku, ne ilgam gyvenimui skirti automobiliai (Vakaruose gaminami ir tokie, tik, aišku, jau žymiai didesni), tačiau praleisti jame savaitę ir daugiau, kai pro langus skrieja vis kiti vaizdai - vienas malonumas. Tad nusprendus pakeliauti štai su tokiu automobiliu, belieka apsispręsti - pirkti ar nuomoti?

Tas trumpas kemperių sezonas

Kaip bežiūrėsi, tačiau kemperiai (bent jau šiaurės ir vidurio Europoje) - tai tik sezoniniam keliavimui skirta transporto priemonė. Dažniausiai tai - 3-4 mėnesiai to šiltojo metų laiko. Taip, su jais galima ieškoti pavasario Portugalijoje ar vykti stebėti vynuogių skynimo į Pietų Italiją dar spalio gale. Nebent - keliaujama po šiltus kraštus, kur beveik ar visu metus karaliauja jos didenybė Šiluma.

Tad mūsų, Lietuvos turistų atveju, geriausias variantas - nuomotis tokį automobilį - namelį. Nes mokėti nuo šimto iki pusantro tūkstančio litų už kemperį ne kiekvienas ryšis. O pagaliau - kur jį laikyti tuomet, kai nekeliaujama? Gerai, jei yra nuosavas kiemas ar garažas (ir jei jis - su aukštomis lubomis).

Savus kemperius neretai turi vokiečių ar anglų pensininkai, po pusę metų kasmet praleidžiantys Ispanijoje ar Maroke. Taigi, nuomojame. Tuomet turėti savo, o ne nuomotis tokį automobilį jau apsimoka.

Kadangi mums (net ir dirbantiems) dar toli iki paminėtų pensininkų socialinio statuso, belieka juos nuomotis. Kur? Labai paprasta: tereikia per pasaulinę kompiuterinę paieškos sistemą įvesti žodžių junginį „kemperių nuoma“ ir jums pasipils aibė pasiūlymų. Čia, be abejo, galioja tie patys rinkodaros dėsniai: pirma, ne sezono metu kemperį (ar kemperius) galima išsinuomoti žymiai pigiau, nei sezono metu.

Paprastai Lietuvoje (ir užsienyje) vasaros sezonas skaičiuojamas nuo gegužės 1 d. iki rugsėjo 1 d. (ach, ta mokslo metų pradžia, iš kemperių nuomos firmų atimanti tiek potencialių klientų). Ir antra, pigiau (bet ne visada) ir geresnius kemperius išsinuomoja tie keliautojai, kurie tai daro iš anksto (bent jau - labai ankstyvą pavasarį). Lietuvoje 7 - 8 vietų kemperio paros nuomos kainas sezono metu „sukasi“ apie 300 Lt; ne sezono metu - kiek pigiau.

Atsiskaitymo forma su kiekviena firma yra įvairi: vienos reikalauja sumokėti iš anksto visus numatytus už nuomą pinigus, kitos pasitenkina jų dalimi. Bet tai jau, kaip sakoma, techninės detalės: sutarus belieka vienam iš būsimos kelionės kompanijos narių sėsti už kemperio vairo ir - pirmyn į kelionę. Juolab, kad tokį automobilį (ir nesvarbu, kiek jame yra vietų - 5 ar 8) gali vairuoti asmuo, turintis B kategorijos (mėgėjo) vairuotojo pažymėjimą.

Svarbu, kad iš anksto apsitariama: ar vienas asmuo vairuos visą kelią ar - bus keičiamasi prie vairo? Abu variantai turi savo pliusų ir minusų, tad šis pasirinkimas - kiekvienos kelionės kampanijos reikalas.

Tiesa, visai pamiršau: dar patartina išsinuomoti ir GPS navigatorių. Žemėlapiai taip pat pageidautini, tačiau prie priekinio automobilio lango pritvirtintas kompaktiškas prietaisas su šviečiančiu ekranu - tiesiog nepakeičiamas. Ypač - didmiesčiuose, kai per gatvių labirintus reikia išvairuoti į autostradą.

Tad šalia vairuotojo paprastai ir sėdi asmuo, kuris neoficialiai vadinamas šturmanu. Jis, dar pasitiesęs ant kelių žemėlapius, ir stebi navigatoriaus ekranėlį bei nurodinėja vairuotojui, kur važiuoti. O labiau patyrę keliautojai dar išsinuomoja ar pasiskolina ir racijų: su jomis labai patogu bendrauti kelioms kemperių kompanijoms. Nes pasimesti keliems kemperiams didmiestyje - vieni niekai.

Ir dar. Tik atsisėdus už tokio automobilio vairo, dera „kietai“ įsidėmėti: jo gabaritai yra žymiai didesni, nei eilinio lengvojo automobilio. Ypač reikia saugotis medžių šakų bei kiemų arkų, antraip nesunku labai greitai rimtai apgadinti šį automobilį.

Ką gi pasiimame į kemperį?

O visų pirma, kas gi jame yra? Kelios stacionarios miegamosios vietos bei dar kelios - iš staliuko ir fotelių pertvarkomos į taip pat miegamąsias vietas. Dar kemperyje yra tualetas bei dušas (vienoje patalpoje) bei mini virtuvytė (dujinė viryklė bei šaldytuvas).

Į kelionę balta patalynė paprastai neimama (nebent keliauja labai jau švaros prisilaikanti šeimyna), vietoj jos - miegmaišis. Dar kiekvienas kelionės dalyvis pasiima savo valgymo įrankius, puodelį bei dubenėlį (pageidautina, iš nerūdijančio plieno).

Maistas paprastai perkamas centralizuotai bei dar kiekvienas komandos narys pasiima savo mėgstamo raciono. Baigiant kalbą apie maistą, kiekvieno kemperio komanda turi iš anksto apsitarti: kas bus „sausumos laivo“ kokas, tai yra, virėjas? Bei - kas plaus indus ir tvarkys virtuvėlę. Iš anksto aptartos tokios smulkmenos žymiai palengvina kelionę.

Tiesa, dar galima įsimesti (nes vietos tikrai būna) portatyvinį židinį su anglimis ar turistinį primusą: daugelyje kempingų galima ir šitaip ruošti sau maistą. O tai, grožintis ežero, jūros ar upės peizažu, būna žymiai įdomiau, nei uždaroje patalpoje.

Apie asmenybių bei polinkių suderinamumą

Mat, kaip besisukaliosi, o vietos kemperyje ne per daugiausia. Tad iš anksto reikia žinoti, kokios asmenybės bus viename ar kitame kemperyje. Nes jei susikirs nesuderinami charakteriai, kelionė tokiame namelyje ant ratų gali pavirsti pragaru. Tad pageidautina tokius asmenis išskirstyti po atskirus kemperius arba - bent vieno iš jų atsisakyti.

Visąlaik sėdėti prie staliuko ir stebėti pro šalį bėgančius peizažo vaizdus irgi kartais nusibosta. Situaciją gelbsti stacionarūs gultai (labai gerai nusnausti pogulio miego), išmanieji telefonai ar pasiimta skaityti literatūra.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį. Daugiau informacijos Taisyklėse ir info@delfi.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (43)