Kaip nuvykti
Iš Tbilisio Samgori stoties maršrutiniu autobusu, kurio bilietas žmogui kainuoja 6 larius, kelionė trunka apie 2,5 valandos.
„Iki stoties važiavome metro. Už 2 larius nusipirkome plastikinę kortelę - bilietą, kurį galima pildyti (vienkartinis važiavimas kainuoja 50 tetrių), bet jei kortelės neprireikia ar išvažiuoji iš šalies, tai nueini į stotį, priduodi ir atgauni pinigus.
Samgori – labai didelė stotis, prie kurios išsirikiavę maršrutiniai autobusiukai. Viskas surašyta gruzinų kalba, skaityti neįmanoma, bet vairuotojai iš karto pamato, kuris čia turistas, ir patys ima klausinėti. Iš tikrųjų jie jau žino, kur keliauji, nes į šį regioną vykstama būtent iš Samgori stoties, - sako Dainius. - Vairuotojas tada išsiklausinėja, pakviečia į autobusiuką ir... tu sėdi.
Niekada nežinai, kada išvažiuosi – galbūt iš karto, jei būsi paskutinis keleivis mašinoje, bet jei būsi pirmas, tuomet gali tekti laukti valandą, dvi ar net tris. Jie nevažiuoja pustuščiu automobiliu. Bet net kai šis jau būna pilnas, vis tiek nevažiuoji – tada sulaukti dar dviejų ar trijų žmonių, kurie susuodinami tarp eilių ant mažučių kėdučių“.
Keliautojai apsistojo pas vietinius žmones, kur už kelis larius kiekvienam gavo prabangius pusryčius bei vakarienę: „Užsisakyti maitinimą yra kur kas pigiau, nei maitintis mieste“.
Rekonstruotas ir Gruzijos Šveicarija pramintas Signachis turistus vilioja nepaprasto grožio gamta ir, žinoma, išpuoselėta tvarka – miestelyje nepamatysi nė vienos šiukšlės, viskas sutvarkyta ir laukia turistų ar jaunavedžių.
Anot Dainiaus, Dianos ir Sigito, kurie Gruzijoje viešėjo gegužę, miestelyje galima pabūti pusdienį – tiek visiškai pakanka, norint jį apžiūrėti, užfiksuoti gražius vaizdus, ypač pavasarį, kai miestelio tolumoje boluoja apsnigtos Kaukazo kalnų viršūnės.
„Būtinai nuvykite į moterų St. Nino vienuolyną Bodbe, kuris nuo Signachio nutolęs tik apie 2 km, - pataria Sigitas. - Prie jo yra vadinamasis stebuklingas šaltinis. Gruzinai labai tikintys, veža čia žmones su negalia, vaikus, juos girdo vandeniu, tepa, po to prisipila pilnus butelius ir dar vežasi namo.
Kalbant apie tikėjimą, ten nieko nuostabaus, jei vairuotojas, pvz., lekiantis 120 km/h greičiu, važiuodamas pro bažnyčią staiga paleidžia vairą ir persižegnoja, aišku, kaire ranka“.
St. Nino vienuolynas buvo pastatytas dar IX amžiuje, XVII amžiuje visiškai renovuotas.
