Papėdėje įsikūręs kurortinis Kazbegio miestelis, kuris 2007 m. pervadintas Stepantsminda.
„Į Stepantsmindą keliavome iš Tbilisio. Prie Didube stoties, iš kurios vykstama į šią vietą, sėdome į taksi - norėjom patyrinėti keliukus, padaryti nuotraukų, todėl taksi pasirodė geriausias variantas. Mašina kainavo 100 larių, nors kaina gali svyruoti, pvz., lenkams kainuoja brangiau, lietuviams - pigiau, o jei kalbi rusiškai, tuomet dar pigiau“, - pasakoja keliautojai Dainius, Diana ir Sigitas.
Taip pat skaitykite:
Pažink Gruziją: gardumynai, kuriuos būtina paragauti
Įspūdingas David Garedži vienuolynų kompleksas
Signachis – žavingas meilės miestelis
Kitoks Tbilisis
Besiklausant istorijų apie taksisto šeimą bei gyvenimą, kelionė neprailgo... Pirmas sustojimas - Ananuri vienuolynas, įsikūręs ant vandens saugyklos kranto: „Aplink kalnai, vanduo, jautiesi kone kaip Norvegijoje, jei važiuoji pavasarį“.
„Kita stotelė - Gudauri - tai pagrindinis Gruzijos slidinėjimo kurortas, kur investuojama nemažai pinigų, aktyviai plėtojama turistinė infrastruktūra. Čia galima sutikti ir žiemos sporto mėgėjų iš Lietuvos. Europoje slidinėjimo trasos išpuoselėtos, o Gruzijos kalnai tinka tiems, kas mėgsta nuklysti nuo trasų - Europoje čiuožti ne trasomis draudžiama. Žinoma, čia irgi pavojinga, rizika nemaža dėl sniego lavinų, kurios, būna, užtveria kelius keletai dienų“, - pasakoja Sigitas.
Keliautojus užbūrė Kaukazo kalnai
„Toliau važiavom per Kristovij Pereval - aukščiausiai esantį kelią kalnuose, stabtelėjome prie šaltinių, turinčių nemažai geležies, dėl to visas kalnas nusidažęs raudona spalva“, - pasakoja keliautojai.
„Svarbiausias elementas - pats kelias. Neįsivaizduojam, kad kur nors Europoje toks dar būtų išlikęs... Baisus, duobėtas... Įvažiuojam į tunelį, o ten nėra apšvietimo, tiesiog važiuoti ir nieko nematai, turint omenyje tai, kad ir ne visuose gruzinų automobiliuose veikia visi žibintai... Jautiesi gerai - šalia sau skardis, kelias be tvorelių“, - juokėsi keliautojai.
„Kai atvažiuosite į Stepantsmindą, neabejotinai pamatysite Vasią - tai pats žymiausias žmogus Gruzijoje, kurį pažįsta visi keliautojai. Iš karto sodina į savo mašiną, nuveža 20 metrų iki namų, kuriuose įrengęs nediduką hosteliuką - čia ir apsistojome. Mokėjome po 35 larius, į kainą įėjo ir maistas (pusryčiais ir vakarienė)“, - pasakoja Sigitas.
„Vasiai 57 metai, nors atrodo gerokai vyresnis. Šis vyras kaip prisuktas, vadybininkas iš prigimties. Miestelyje turi daug konkurentų, kurie jo nemėgsta, nes jis sugriebia visus turistus, - juokiasi Diana. - Tik pamato, staigiai sodina į mašiną, parūpina visko, ko tik nori.
Hot water, shower, nice food - anglų kalbos žodynas nedidelis, bet mums tai nebuvo aktualu, nes puikiai susikalbėjome rusiškai. O jaunimui gali būti ir sunkiau“.
Vasia gali parūpinti visko, jis viską žino ir turi parduotuvę „Google market“.
„Pats miestelis nėra kažkuo ypatingas, reikia keliauti aplinkui, pasigrožėti nepaprasta gamta. Beje, miestelyje nėra bankomatų, nors kelionių giduose nurodyta, tad reikia turėti pinigų. Bankai atsidaro 11 val.“ - įspėjo keliautojai.
Pirmas taškas - Tsminda Sameba (წმინდა სამება)- vienuolynas ant kalno, nuo miestelio esantis už maždaug 6 km, kuriuos keliautojai įveikė pėstute.
„Kitą rytą už 70 larių Vasia mus nuvežė į geizerių slėnį, iki kurio dar ėjome tris kilometrus. Pats slėnis - prie pat Pietų Osetijos sienos, kur pamatėme po karo apleistus kaimus, namus su paliktais baldais, visais rakandais. Šiurpokoka... - pasakojo keliautojai. - Ėjom keliu, kur automobiliu pravažiuoti negalima, nes ganėtinai dažnai krenta akmenys ir ten pavojinga. Vertėtų pasirūpinti gera avalyne, nes kelias akmenuotas, tai juk kalnai, čia neverta juokauti. Mes keliavome gegužę, tai radom ir sniego, ir daug upelių, kuriuos reikėjo perbristi“.
„Pakerėjo kalnai - pamatėm tikrus laukinius Kaukazo kalnus, kokių Europoje nepamatysim, nes ten pažymėti visi maršrutai, neabejotinai sutiksi ir kitų keliautojų. Nors net ir tokioje visiškai laukinėje gamtoje mes taip pat sutikome keliautojų, o jie, pasirodo, buvo lietuviai, šventė gimtadienį, - pasakojo Sigitas ir pridūrė, kad kalnuose galima sutikti ne tik žmonių. - Vasia įspėjo: jei sutiksi mešką, reikia kautis, nes nuo meškos negalima bėgti ir nevalia atsukti nugaros. Jos ten mažesnės nei įprasta - maždaug žmogaus dydžio, tad kautis įmanoma. Prieš 10 metų drąsa išgelbėjo vieno kiniečio gyvybę - susikovęs sus meška jis neteko tik vienos ausies... Aišku, reikia nepamiršti, kad gruzinai dažnai viską hiperbolizuoja.“