Žinau, kad į visas jas dar grįšiu; sekite paskui mane, ir greičiausiai anksčiau ar vėliau ten apsilankysite ir jūs.
5. Panama
Gamtos apsauga – man asmeniškai svarbi tema, taigi mane iškart sudomino istorija apie milijardierių, įsigijusį visą Ramiojo vandenyno salyną netoli Panamos krantų vien tam, kad apsaugotų jį nuo ateities plėtros.
Prabangios negyvenamos salos atmosferą pajunti vos atsidūręs atkampiame Davido miestelyje netoli Kosta Rikos sienos, kai svečiai įlaipinami į paprastą laivelį (bet jiems iškart pasiūloma šampano). Tada plaukiame į Isla Kavadą, kur Louisui Baconui šiuo metu priklauso ypač prabangus devynių vilų kurortas.
Vila „Islas Secas“ skirta kaip tik tokiems žmonėms kaip aš, mėgstantiems leisti laiką denyje ir vandenyje. Savo dienas leidau nardydama, maudydamasi atokiuose paplūdimiuose, tyrinėdama nacionalinius parkus ir plaukiodama su „jūrplūde“ (angl. „seabob“) po visas 14 archipelago salų. (Kas yra „jūrplūdė“, klausiate jūs? Tai prabangi motorizuota plauklentė, veikianti ir virš, ir po vandeniu, tad plaukioti su ja labai smagu.)
Be to, kelionė man suteikė puikią progą aplankyti havanietišką Panamos restoranų sceną, kur ragavau patį įsimintiniausią metų patiekalą: „Donde José“ degustacinį meniu, kuriame akcentuojami vietiniai šios legendinės pasaulio kryžkelės receptai.
4. Maldyvai
Maldyvai manęs niekada iš tikrųjų nedomino. Man, užaugusiai Majamyje, trenktis į kitą pasaulio galą vien tam, kad pagulinėtum paplūdimyje, atrodė neverta pastangų. Bet, rašydama apie įspūdingas Šri Lankos vietoves, staiga supratau, kad esu už pusvalandžio kelio lėktuvu nuo Maldyvų sostinės Malės, tad negalėjau susilaikyti nepadariusi ekskurso.
O pasirodo, Maldyvuose svarbiausia ne paplūdimiai. Svarbiausia – nuošalumas. Iš savo poilsio komplekso „Soneva Jani“ terasos mačiau – kiek tik aprėpia akys – bekraštį žydrą vandenyną. O vanduo buvo toks seklus, toks skaidrus, kad, regis, galėtum bėgti maratoną iki pat horizonto ir nesušlaptum daugiau nei iki pusės, iš visų pusių apsuptas vėjažuvių ir kartkartėmis pasitaikančių spalvingų žuvyčių guotų. Tiesą pasakius, vanduo buvo toks seklus, kad asmenine vandens čiuožykla, įtaisyta mano kambaryje, saugiai naudotis galėjau tik per potvynį.
Ir štai šioje vietoje Maldyvai atkiša savo antrąją vizitinę kortelę: Maldyvų viešbučių savininkai pažeria daugiau kozirių nei jų kolegos bet kur kitur pasaulyje. Be vandens čiuožyklos, mano vila turėjo nuleidžiamą stogą (įtaisytą tiesiai virš lovos) ir sandėliuką, kimšte prikimštą guminių meškučių, stipriųjų gėrimų ir SPF 30. Žinoma, visa tai kainuoja nemažai – kaip ir kiekviena taurė vyno, nes alkoholio importas šioje musulmoniškoje šalyje brangiai apmokestinamas. Bet viskas čia kitaip nei bet kur kitur pasaulyje.
3. Japonija
Mano pirmoji rimta kelionė po Japoniją greičiausiai atsidurs visų laikų top penketuke, o tai šį bei tą pasako.
Kaip ir su safariu, kurį išbandžiau prieš dvejus metus, Japonija buvo ta šalis, apie kurią svajojau didesnę dešimtmečio dalį – taigi mudviem su vyru teko susitaupyti nemažai atostogų dienų (beveik tris savaites) ir atitinkamą biudžetą.
Ragavome sojų padažo ledų Kanazavoje (skaniau nei skamba), nepriekaištingos tempūros Tokijuje, austrių sulig mano delnu Itsukušimoje ir japoniško kaiseki, ruošiamo plytų krosnyje Kiote. Įsigijome autentiškus japoniškus džinsus itin žavingame Kurašikio mieste, išmokome gaminti raku stiliaus keramikos dirbinius ir medituoti su budistų vienuoliu, ir šliurpėme grikių makaronus, pagamintus iš namuose maltų miltų, mažame miestelyje netoli Širakavos.
Kiekvieną rytą „Auberge Maki No Oto“ restorane mums buvo patiekiami ryžiai, išauginti viešbučio savininko ūkyje Takajamoje; „Ryokan Kurashiki“ generalinis vadovas tapo mūsų asmeniniu gidu. Tai buvo intymus žvilgsnis į šalį, kuri dažnai vertinama kaip sunkiai prieinama – bet iš tikrųjų yra neįtikėtinai šilta, draugiška ir lengvai apkeliaujama.
Žinoma, labai padeda vietinių surinkta informacija: kelionės pradžioje įkvėpimo sėmėmės iš „Black Tomato“, o paskui pridėjome dar keletą vietų, rekomenduotų „Remote Lands“ ir „Ryokan Collection“. Siūlau pasitikėti bet kuriuo iš jų, ir jūsų kelionė bus iš tiesų visai kito lygio.
2. Dolomitinės Alpės, Italija
Pasaulis toks didelis, kad stengiuosi nekeliauti į tą pačią vietą du kartus. Tačiau Dolomitinės Alpės šiaurės Italijoje verčia mane vėl ir vėl laužyti šią taisyklę.
Niekada neturėjau geresnių slidinėjimo pietų nei „Rifugio Averau“, kalnų namelyje Činkve Torio regione (kurio nereikėtų painioti su Činkve Tere Italijos vakarinėje pakrantėje), kur už maždaug 15 eurų gavome visą makaronų padėklą su nepriekaištingais torteloniais ir rankomis pjaustytais papardeliais su mėsos padažu.
Arčiau Austrijos sienos, San Kašano mieste, meniu gravituoja link šnicelių ir štrudelių – tokie štai įdomūs kulinariniai skirtumai. Ir visur gavome tiršto karšto šokolado su pasaldinta itališka grietinėle ant viršaus. (Jeigu nemanote, kad slidinėjimas – tiesus kelias į gardų maistą, labai klystate.)
O kaip dėl pačių kalnų? Jie pasirodė idealiai atitinkantys mano skonį: daug malonaus, vaizdingo reljefo, atskiesto ne pernelyg kebliais statesniais šlaitais ir vidutinio sunkumo trasomis. (Negana to, mums niekada neteko laukti ilgiau nei porą minučių, kad patektume į keltuvus). Ir tai, kas skamba kaip reklama, buvo pati tikriausia tikrovė.
Slidinėjimo viešbučių nėra tiek daug, kad juos pasiektum ant slidžių – iki jų tenka važiuoti automobiliu, tačiau pakeliui iš vieno miestelio į kitą atsiveria įspūdingi kultūriniai kontrastai ir išsižioti verčiančios panoramos.
Pridėkite vis ilgėjantį prašmatnių nakvynių sąrašą, nuo „Ciasa Salares“ iki „Rosa Alpina“ ir „Cristallo“ – prabangaus viešbučio prabangiame Kortinos miestelyje – ir nebekils klausimų, kodėl Dolomitinės Alpės taip masina grįžti reguliariai, jei ne kasmet.
1. Šri Lanka
Esama galybės priežasčių, kodėl mes keliaujame: norėdami pabėgti, praplėsti horizontus, praleisti laiką su šeima, atsipalaiduoti. Šri Lanka atitinka visus šiuos punktus, tačiau tikroji jos paslaptis – daug gilesnė.
Žinoma, Galės paplūdimiai tokie pat švarūs, kaip ir bet kur kitur Pietryčių Azijoje. Safaris Jalos nacionaliniame parke jums leis pasigėrėti leopardais ir drambliais, be to, praleisti laiką su didingais povais ir linksmomis makakomis. O tinginiavimui skirta diena šioje arbatos šalyje gali įkvėpti prasmingiems pokalbiams apie pilietinį karą, socialinę pažangą ir arbatžolių galią transformuoti ekonomiką ir gyvenimą.
Jūriniai lėktuvai – ir prabangūs, madingi „Resplendent Ceylon“ viešbučiai – visas šias skirtingas vietas sujungia į tvirtą ir nuostabų tinklą, kuriame galima rasti tokių skirtingų dalykų, kad neaišku, kaip jie visi telpa vienoje saloje.
Panašu, kad jungiamoji medžiaga ir yra tai, kas daro Šri Lanką tokią ypatingą. Visoje šalyje turizmas atveria milžiniškas galimybes; vietiniai gyventojai rūpinasi įspūdingų kultūros ir gamtos turtų išsaugojimu ir demonstravimu, o kelionių pramonės pionieriai, tokie kaip Malikas Fernando, suteikia jiems visus reikalingus įrankius ir platformą. Neįmanoma apsilankyti Šri Lankoje ir nepastebėti didėjančio šalies mobilumo, nesigėrėti bendruomenės kūrimo ir išsaugojimo iniciatyvomis, varančiomis Šri Lanką į priekį, ar atsispirti pagundai išplėsti savo maršrutą ir pamatyti dar daugiau.
Visa ta gausa – patirčių, dosnumo, optimizmo – paliko mane pasikrovusią naujų jėgų, pažvalėjusią ir pakilios nuotaikos. Šiais laikais, kai daugelis iš mūsų keliauja vien tam, kad pabėgtų nuo kasdieninio darbo ir politikos naujienų, tai – pati geriausia dovana.
