Pateikiame kelis patarimus apie didžiausius Pietryčių Europos miestus iš knygos „Europa. Turisto žinynas“. Vertingi pastebėjimai sudomins kiekvieną keliautoją.
1. Bulgarija. Tai yra kontrastų kupina šalis: galite slidinėti Pirino kalnuose, mėgautis saule Juodosios jūros pakrantėje, tyrinėti senovinę ir turtingą bulgarų kultūrą miestuose.
ir kosmopolitinės Sofijos iki nacionaline atgimimo architektūra pasipuošusio Plovdivo (Пловдив) miesto.
Bulgarijoje vyrauja vidutinis klimatas – sausos ir karštos vasaros bei šaltos ir drėgnos žiemos, dažniausiai su daug sniego. Kada aplankyti Bulgariją, priklauso ir nuo jūsų pasirinkimo. Jei norite pasidžiaugti žiemos sporto malonumais, paslidinėti, geriausias laikas aplankyti Bulgariją žiemos mėnesiais, jei negalite atostogų įsivaizduoti be saulės ir jūros, žinoma, apsilankysite šiltuoju metų laiku. Pavasaris (ypač balandis, birželis) yra bene geriausias metas šaliai aplankyti, mat daugelis lankytinų vietų jau atviros keliautojams, oras dar ne per karštas, pavasarėjanti gamta nušvinta ryškiausiomis spalvomis.
Vasara – tinkamiausias laikas festivalių ir kalnų žygių mėgėjams, tai pats aktyviausias paplūdimio sezonas, todėl Juodosios jūros pakrantė būna nusėta saulės ištroškusių poilsiautojų. Visgi tuo metu gali būti nepakeliamai karšta. Rugsėjo mėnuo – taip pat tinkamas mėnuo keliauti, nes tuo metu jau galima pasidžiaugti rudens derliumi (vaisiais ir daržovėmis), vešlia gamta, šiek tiek ramesniu ir jaukesniu poilsiu Juodosios jūros pakrantėje. Spalio mėnesį pagrindiniai lankytini objektai pradeda užsidaryti.
Į šiaurę nuo sostinės Zagrebo plyti Zagorje regionas, kurio kraštovaizdis lepina neaukštomis kalvomis ir derlingais dirbamos žemės plotais. O štai Kroatijos jūrinė pakrantė nusagstyta daugybės didelių ir mažų salelių, pradedant mažytėmis, žaliuojančiomis ir neapgyvendintomis, ir baigiant didžiulėmis, apgyvendintomis istoriniais miestais ir miesteliais. Vienas populiariausių kelionių po Kroatiją būdų – kelionės keltais, katamaranais ir „taksi valtimis“ nuo vienos salelės iki kitos.
Kroatijoje vyrauja trijų tipų klimatas. Pakrantės gyventojai ir svečiai mėgaujasi maloniu Viduržemio jūros oru. Šioje šalies dalyje saulė šviečia daugiausia dienų per metus. Vasaros būna sausos ir karštos, o žiemos – švelnios ir drėgnos. Keliaujant giliau į žemyninę šalies dalį temperatūra po truputėlį krinta. Ten klimatas labiau žemyninis, nuosaikus. Pakilus į 1200 m aukštį oras savaime atvėsta: vasarą būna apie +13 °C. Pakrantės regione vasarą temperatūra siekia apie +20 °C, tačiau tai tik vidutinė temperatūra. Labiausiai tikėtina, kad ten atvykus vasarą temperatūra sieks +30 °C ar net daugiau. Tad kremas nuo saulės ir plačiakraštė skrybėlė – reikalingiausi aksesuarai. Žiemos šaltesnės, nors temperatūra retai kada nukrinta žemiau 5 °C. Jei būna šalčiau, vietiniai kone pakvaišta, nes sniegas ten atrodo neįmanomas. Geriausią šalį lankyti gegužę ar rugsėjį, kai dar nesvilina karštis.
Anksčiau ji garsėjo labai prastais keliais, gausybe sulaukėjusių šunų, laisvai gyvenančiais ir įvairiausiais pragyvenimo būdais besiverčiančiais romais, nepakankamu saugumu. Tačiau situacija labai stipriai keičiasi ir kasmet šalis tampa vis labiau patrauklesnė turistams. 2015 m. Rumuniją aplankė 2,2 mln. užsienio turistų.
Mėgstantiems gamtą ar norintiems pamatyti, kaip gyvena paprasti žmonės, geriausia važiuoti automobiliu pro Šiaurės Rumunijos Maramurešo (Maramureş) regioną, Bukoviną (Bucovina), toliau Centrinę Rumuniją, pro Sigišoarą (Sighişoara) pietinės dalies link iki Sinajos (Sinaia) miesto, o galiausiai prasukti pro Transilvanijos (Transilvania) miestus-tvirtoves vakaruose. Kelias per Užkarpatę vingiuoja pro vienos gatvės kaimus, pakelėse savo užaugintą derlių pardavinėjančius arba šiaip į kelią besižvalgančius gyventojus, kalnuose besiganančias avių bandas.
Žiemą kalnuose gausiai sninga, todėl galima išbandyti slidinėjimo trasas Poiana Braşov kurorte. Šalyje ryškūs keturi metų laikai. Maloniausias laikas keliauti yra balandžio –birželio ir rugsėjo–spalio mėnesiais. Karštą vasaros laikotarpį smagu praleisti kalnuotuose rajonuose ir prie jūros. Beje, Rumunijoje yra keletas trasų kalnuose, skirtų kalnų turistams. Apusenų (Apuseni) gamtos parkas pasižymi olų gausa. Galima aplankyti įspūdingas stalaktitų olas su garsiausia Lokio ola (Pestera Ursilor), yra daug pažymėtų takų, kuriais galima pasiekti vaizdingas kalnų vietas.
Slovėnija turi ir 47 km besidriekiančią Adrijos jūros pakrantę, kurioje populiarus vandens sportas. Maži itališko stiliaus miesteliai Piranas (Piran), Portorožas (Portorož), Koper (Koperis) ir Izola įsikūrę prie jūros ir puikiai dera su kraštovaizdžiu. Trokštantiems natūralaus sveikatingumo malonumų verta apsilankyti Strunjan, Portorožo, Zrečės (Zreče), Dobrna, Topolšicos kurortuose. Jie įsikūrę netoli terminių šaltinių, propaguoja gydymą mineraliniu vandeniu ir kitais natūraliais gamtos ištekliais.
Slovėnija – maža šalis, todėl neprireikia daug laiko jai ištyrinėti. Vis dėlto verta žinoti, kad ji suskirstyta į 12 regionų. Krainos (Krajnska) regione galėsite grožėtis Bledo ežeru, Goricos regione turėsite galimybę aplankyti Triglavo nacionalinį parką, smaragdinę Sočos upę bei kerinčias vynuogininkystės sritis.
Karsto regione – nuostabi Adrijos jūros pakrantė bei požeminis urvų pasaulis. Savos regione gausu paslaptingų, nepaliestos gamtos kampelių, terminių ir klimatinių gydomųjų kurortų, miestų ir miestelių su įdomia praeitimi ir gyvybinga dabartimi.