Paragvajaus sostinė Asunsjonas penkis kartus laimėjo „Mažiausiai išlaidų reikalaujančio miesto pasaulyje“ titulą, rašo Lonelyplanet.com. Bet ar tai, kad miestas yra pigiausias, reiškia, kad jame gali būti linksma?
Su keliais nutrintais banknotais kišenėje vaikštinėju po siaurą Palma bulvarą, kuriame gausu praėjusio amžiaus vidurio stiliaus finansinių įstaigų pastatų ir Ispanijos kolonijinių namų. Nuo negailestingo karščio ir mieguistose gatvėse prekeivių po pigiai siūlomų prekių užsimanau išgerti. Aptinku blausią kavinukę, kur du padavėjai vyrai su kaktuso šakų dydžio ūsais sėdi prieangyje ir snaudžia. Pažadinu vieną iš jų ir užsisakau vyno taurę.
Dar nelabai pažįstamas su Paragvajaus kainomis ant stalo padėjau pačios smulkiausios turimos nominacijos banknotą. Padavėjo ūsai iš nuostabos sukrunta. Po keleto minučių jis ant stalo pastato keturis butelius visai neprasto Čilės vyno.
„Greitai ateis draugai?“, - paklausė vienas iš ūsuotųjų. Maniau, kad žinau, kas yra nebrangus pirkinys, bet panašu, kad Asunsjonas privers mane dar kartą pamąstyti, kas tai yra iš tikrųjų.
Dabar Paragvajus yra toli nuo keliautojų maršrutų. Dauguma keliautojų renkasi kaimynines Argentiną ir Braziliją. Mieguista sostinė Asunsjonas galbūt yra lyg kitame pasaulyje lyginant su niekada nemiegančiu Sao Paulo, bet jis bent jau vienu atžvilgiu tikrai išsiskiria – jame viskas be proto pigu.
Kiekvienais metais žmogiškų išteklių vadybos bendrovė „Mercer“ atlieka „pragyvenimo kaštų“ tyrimą ir po jo viso pasaulio valstybių sostines surikiuoja į eilę pagal pragyvenimo brangumą. Įvertinami tokie veiksniai, kaip gyvenamojo ploto nuoma, alaus kainos, degalų kainos, autobusų bilietų kainos.
Pastaraisiais metais stebėtinai dažnai labiausiai pinigines ploninančio miesto titulas atitenka Maskvai, pralenkiančiai netgi Londoną ir Tokijų. Maždaug 140 vietomis žemiau jau devynis kartus yra atsidūręs Asunsjonas, kuriam periodiškai - tačiau itin dažnai - atitenka Pigiausio pasaulyje miesto titulas.
Kontrabandos, korupcijos ir ankstesnių diktatorių nualintas Paragvajus negali pasigirti turistus traukiančia reputacija. Šie veiksniai šalį nustūmė į galimų turistinių kelionių tikslų sąrašo pabaigą. Tačiau smalsūs keliautojai visuomet maloniai nustebs sužinoję, kad Paragvajuje ne tik viskas yra labai pigu – jame yra ir fantastiškų vaizdų ir gerų galimybių pakeliauti.
Šalis didesnė už Vokietiją, bet joje gyvena tik 6 mln. gyventojų. Važinėjantis asfaltuotais keliais po tuščias Paragvajaus savanas ir vienišas rančas galima pamatyti gana įspūdingų vaizdų. Paragvajuje yra Itaipu hidroelektrinė (antra didžiausia pasaulyje, tiekianti elektros energiją pusei Brazilijos), o šalies rytinėje dalyje gausu jėzuitų vienuolynų griuvėsių.
Šie utopinės visuomenės kūrimo paminklai buvo pastatyti pirmoje XVIII amžiaus pusėje. Juose gyveno tūkstančiai Guarani indėnų, dirbusių dievo garbei, auginusių maistinguosius augalus ir gaminusių religinius reikmenis nė nežinodami pinigų sąvokos. Įspūdingiausi yra Trinidado griuvėsiai, įtraukti į UNESCO pasaulio paveldo fondo sąrašą.
Trinidado vienuolyne kadaise gyveno 4000 žmonių. Milžiniškoje aikštėje išbarstytos namų, bažnyčių ir dirbtuvių liekanos iš smiltainio (šią aikštę, kur auga žolė iki kelių, dabar labai pamėgo papūgos) yra įspūdingas paminklas šiam didžiuliam socialiniam eksperimentui.
Dar Paragvajuje yra Chaco – milžiniškas išdžiūvęs jūros dugnas, kurio plotas užima pusę valstybės (bet jame gyvena vos 4 proc. visos šalies gyventojų). Kartu su Amazonės baseinu Chaco yra vienas iš didžiausių nepaliestų laukinės gamtos kampelių Pietų Amerikoje.
Šioje vietovėje klesti nesuskaičiuojamas kiekis retų paukščių rūšių. Kalbama, kad giliai Chaco slėnyje G.W.Bushas yra įsigijęs 100 000 akrų žemės plotą, kuris yra paruoštas naudoti tuo atveju, jei prasidėtų „vandens karas“. Po Chaco slėniu yra milžiniški požeminio vandens ištekliai, vadinami Guarani vandeninguoju sluoksniu.
Taigi panašu, kad kelionės vargų nebijantys keliautojai, į Paragvajų atvykę su pustušte pinigine, iš šios šalies gali išvykti su pilna įspūdžių kuprine.
