Archeologo doc. dr. Gintauto Zabielos nuomone, tai yra reikšmingas atradimas, nes iš esmės papildo Kalno Grikštų apylinkių senąją istoriją.
Dar XX a. 8-ajame dešimtmetyje vietos kraštotyrininkas Ignas Jablonskis lokalizavo Kalno Grikštų senovės gyvenvietę, šiek tiek vėliau – ir Kalno Grikštų kapinyną, datuojamus I tūkst. pr. Kr. pabaiga – I tūkst. po Kr. pradžia. Abu objektai į Kultūros vertybių registrą įtraukti 1993 m., yra saugomi valstybės, paskelbti kultūros paminklais. Tuo metu dėl nežinomų priežasčių greta miške esantys piliakalniai nebuvo pastebėti.
Kalno Grikštų piliakalnis su priešpiliu yra Kartenalės upės dešiniojo kranto aukštumos kyšulyje, iš rytų ir pietų pusių juosiamas Kartenalės upės, iš vakarų - Minijos ir Kartenalės upių slėnių, iš šiaurės – toliau besitęsiančios aukštumos. Jo aikštelė ir priešpilnis apsaugoti gerokai nuplokštintais pylimais ir grioviais.
Kalno Grikštų piliakalnis II yra į šiaurę nuo Kalno Grikštų piliakalnio su priešpiliu, įrengtas Minijos upės kairiojo kranto aukštumos kyšulyje, iš šiaurės pusės juosiamas gilios šaltiniuotos griovos, iš pietryčių – toliau besitęsiančios aukštumos, iš pietų – gana gilios plačios daubos, iš vakarų – Minijos upės slėnio. Nuo aukštumos jo aikštelė irgi apsaugota dviejų pylimų ir griovių gynybine linija.