Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai išnagrinėję civilinę bylą pagal darbuotojų ieškinį dviem atsakovėms – Airijoje registruotai „Ryanair Designated Activity Company“ ir Lenkijoje registruotai „Ryanair Sun Spolka Akcyjna“ – nustatė, kad ieškovų atleidimas iš tiesų buvo neteisėtas, todėl dešimčiai darbuotojų iš viso priteista 600 901,22 Eur, taip pat kiekvienam ieškovui po 200 Eur neturtinės žalos.
Nagrinėjamoje byloje darbuotojai teigė, kad jie buvo atleisti neteisėtai, pažeidžiant Darbo kodekso reikalavimus, nes tarp dukterinių įmonių įvyko verslo perdavimas. Jų teigimu, Airijos bendrovei „Ryanair“ perdavus verslą dukterinei Lenkijos bendrovei, ieškovai turėjo būti perkelti dirbti į Lenkijos bendrovę tomis pačiomis sąlygomis. Tuo tarpu, abi oro linijų bendrovės teigė, kad ieškovai buvo atleisti dėl šiurkščių darbo drausmės pažeidimų šiems nepasirodžius Londono oro uoste.
Byloje darbuotojai teigė, kad tarp dukterinių įmonių įvyko verslo perdavimas, todėl jie turėjo būti perkelti. Tuo tarpu Airijos skrydžių gigantas „Ryanair“ teigė, kad veiklos Lietuvoje nusprendė nebevykdyti, atsižvelgus į tuometinę Covid-19 situaciją ir kategoriškai neigė buvus verslo perdavimą.
Tačiau verslo perdavimą patvirtino tai, kad Lenkijos bendrovei buvo perduota dalis darbuotojų, be to, atsakovių veikla iš esmės yra ta pati – keleivių pervežimas oru. Nors Lenkijos bendrovė teigė, kad tiesioginių skrydžių nevykdo, o tik nuomoja orlaivį su įgula, tačiau veiklos rezultatas išlieka tas pats – keleivių pervežimas oru. Taigi, kad Lenkijos bendrovės veikla būtų vykdoma tinkamai, jai reikėjo tas pačias funkcijas atliekančių darbuotojų kaip ir Airijos bendrovėje.
Tai patvirtino ir Lenkijos bendrovės teikti darbo pasiūlymai visiems Airijos bendrovės darbuotojams. Be to, Airijos bendrovė veiklą Lietuvoje baigė 2020 m. birželio 30 d., o Lenkijos – veiklą pradėjo 2020 m. liepos 1 d. Įmonės veikė tame pačiame sektoriuje ir iš esmės identiškomis konkurencinės verslo aplinkos sąlygomis – Lenkijos įmonė pradėjo vykdyti užsakomuosius skrydžius iš Kauno aerouosto su „Ryanair“ oro linijų logotipu (tiek Airijos, tiek Lenkijos bendrovė yra dukterinės oro linijų bendrovių grupės).
„Teismas nurodytus aspektus vertina kaip įrodančius įvykusį dalies verslo (veiklos iš Kauno oro uosto) perdavimą.“ – pažymėjo teismas.
Ir nors „Ryanair“ laikėsi pozicijos, kad verslo perleidimas neįvyko, o darbuotojai atleisti dėl to, kad nepasirodė darbe juos perkėlus dirbti į Stanstedo oro uostą, teismas nustatė, jog ieškovai atleisti 2020 m. birželio 30 d. darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės.
Teismas sprendė, kad Airijos bendrovė darbuotojus į Londono Stanstedo oro uostą perkėlė neteisėtai, neatsižvelgė į darbuotojų asmenines savybes. Sudarant sutartis iš darbuotojų buvo reikalaujama, kad jie gyventų 1 val. atstumu nuo Kauno oro uosto, darbuotojai jau buvo įsikūrę ir daug metų gyveno Lietuvoje, turėjo šeimas ir mažamečių vaikų. Teismas pažymėjo, kad persikėlimas į Londono Stanstedo oro uostą darbuotojams būtų sukėlęs neigiamus pokyčius, tačiau „Ryanair“ šių asmeninių aplinkybių nevertino – įvykdžiusi dalies verslo (veiklą Kauno oro uoste) perleidimą tai pačiai įmonių grupei priklausiusiai įmonei, darbuotojus be jų sutikimo perkėlė į Londono Stanstedo oro uostą, nors bylos faktinės aplinkybės rodo, kad darbuotojai turėjo visas galimybes būti perkelti dirbti į Airijos įmonės verslą Kauno oro uoste perėmusią Lenkijos bendrovę.
Įvertinęs visas aplinkybes teismas padarė išvadą, kad ieškovų atleidimas tiek darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės pagrindu, tiek dėl šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo yra neteisėtas, byloje nesant jokių duomenų apie galimybes grąžinti ieškovus į darbą (Lenkijos bendrovėje), ieškovai laikytini atleistais teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos. „Teismui pripažinus, kad buvo dalies verslo perleidimas, taikytina solidari atsakovių atsakomybė,“ – rašoma teismo sprendime.
Patenkinus pagrindinį reikalavimą dėl atleidimo pripažinimo neteisėtu, patenkintas ir galimas reikalavimas – ieškovams priteistas vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienerius metus.
Neteisėtai atleisti darbuotojai taip pat reiškė reikalavimą dėl 3 000 Eur neturtinės žalos priteisimo. Nurodė, kad neteisėto atleidimo faktas sukrėtė ieškovus, sukėlė jiems neigiamus dvasinius išgyvenimus, nerimą, neužtikrintumo ateitimi jausmą.
Tenkindamas ieškinį iš dalies, teismas pripažino ieškovų atleidimą iš darbo neteisėtu, solidariai iš oro linijų bendrovių ieškovams priteisė iš viso 600 901,22 Eur, taip pat kiekvienam ieškovui po 200 Eur neturtinės žalos.
Ieškovai taip pat teigė, kad „Ryanair“ nesuteikė darbuotojams pailgintų atostogų, nors privalėjo tai daryti, ir atleisdamas neišmokėjo kompensacijos už nepanaudotas atostogas, todėl darbuotojai prašė teismo priteisti kompensaciją už nesuteiktas pailgintas atostogas už trejus paskutinius metus.
Atmesdamas šį ieškinio reikalavimą, teismas paaiškino, kad šiuo atveju darbuotojams yra priteistos maksimalios kompensacijos už priverstinės pravaikštos laiką negrąžinus jų į darbą taip pat iki 6 VDU įskaitytinai kompensacijos už išdirbtus metus (išeitinė išmoka). Ši išmoka kompensuoja darbuotojui praradimus, kurių jis nepatirtų būdamas grąžintas į pirmesnį darbą, tarp jų – ir kasmetines atostogas, kurias jis gautų už priverstinės pravaikštos laiką grąžinimo į darbą atveju. „Priešingas nurodytos situacijos aiškinimas lemtų nepagrįstą darbuotojo praturtėjimą,“ – pažymėta sprendime.
Darbo kodekse yra numatyta, kad į darbo metus, už kuriuos suteikiamos kasmetinės atostogos, tenkančių darbo dienų skaičių įskaitoma priverstinės pravaikštos laikas. Teismo vertinimu, ši nuostata taikytina tuo atveju, kai darbuotojas toliau tęsia darbo santykius (darbuotojas yra gražinamas į darbą), o kai darbo santykiai nutraukiami pripažinus jų nutraukimą neteisėtu yra numatytas kompensacinis mechanizmas.
Teismas atmetė ieškovų reikalavimą priteisti netesybas už uždelstą atsiskaityti laiką kaip teisiškai nepagrįstą. „Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad kompensacija už uždelstą atsiskaityti darbo užmokestį ir vidutinis darbo užmokestis už priverstines pravaikštas, konstatavus neteisėto darbuotojo atleidimo faktą, taikytinos skirtingoms faktinėms situacijoms ir jas abi mokant vienu metu, gali būti paneigta šių išmokų kompensacinė prigimtis ir toks mokėjimas lemtų nepagrįstą darbuotojo praturtėjimą,“ – pripažino teismas.
Iš kiekvienos bendrovės ieškovams priteista po 2 786,00 Eur žyminio mokesčio bei 4 817,31 Eur už teisines paslaugas.
Airijos bendrovė „Ryanair“ taip pat teigė, kad bylą nagrinėjantis teismas neturi jurisdikcijos nagrinėti bylą ir byla turėtų būti nagrinėjama pagal Airijos teisę, nes taip šalys susitarė darbo sutartyse.
Vis dėlto, bylą išnagrinėjęs teismas konstatavo, jog nors šalys sudarydamos darbo sutartis pasirinko Airijos Respublikos teisę, tačiau ieškovams kaip darbuotojams suteikiama apsauga, atsižvelgiant į palankesnes nuostatas, galiojančias vietoje, kurioje įprastai atliekamas darbas, šiuo atveju – Lietuvos Respublikoje.
„Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos darbo kodeksas numato, kad net ir pasirinkus užsienio taikytiną teisę, toks pasirinkimas nepaneigia Lietuvos Respublikos imperatyvių normų taikymo“, – išaiškino teismas.
Sprendimas nėra įsteisėjęs ir per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui.