JAV prezidentas Donaldas Trumpas ketvirtadienio naktį pranešė, kad dėl koronaviruso 30-iai dienų nutraukiami skrydžiai iš Europos į JAV, praneša bbc.com.
Anot jo, išimtis daroma skrydžiams iš Jungtinės Karalystės į JAV. Anot cnn.com kalbintų ambasadorių, šis sprendimas pritrenkė Vašingtone reziduojančius Europos šalių atstovus.
„Mes žinojome, kad laukia kažkokia žinia dėl kelionių iš Europos (galbūt griežtesnės kelionių rekomendacijos), bet nesitikėjome, kad veiksmai bus tokie drastiški, – Belgijos ambasadorius JAV sakė CNN, – nesuprantama yra išimtis Jungtinei Karalystei ir priemonių šalies viduje trūkumas“.
Kiti diplomatai tvirtina, kad apie tokį sprendimą iš anksto informuoti nebuvo. Anot jų, nebuvo jokių užuominų, kad gali būti stabdomos kelionės iš Europos. Šie teigia apie draudimus keliauti į JAV iš Europos buvę informuoti po Trumpo pranešimo visuomenei. Draudimai įsigalios penktadienį.
Galimybė nemokamai keisti skrydžių datas
Skrydžių kompensavimo bendrovės „Skycop“ marketingo vadovas Julius Areška paaiškina, kad šiuo atveju pagrindinis įpareigojimas oro linijų bendrovėms, nustatytas Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 261/2004 – aiški, greita ir efektyvi komunikacija su atšauktų skrydžių keleiviais.
„Oro linijos, be abejo, visų pirma yra pačios suinteresuotos, kad šių reisų keleiviai būtų ne tik tinkamai informuoti apie savo teises skrydžio sutrikdymo atveju, bet ir supažindinti su tolimesnių veiksmų galimybėmis, kuo greičiau išsprendžiant visus neaiškumus bei atitinkamai perdėliojant savo kelionių planus, – pasakoja ekspertas. – Akivaizdu, kad šioje situacijoje skrydžiai bus atšaukiami dėl aplinkybių, visiškai nepriklausančių nuo juos vykdančių oro linijų bendrovių, tad sutrikdyto skrydžio kompensacija jų keleiviams nepriklauso. Vis dėlto, visi kiti Reglamento Nr. 261/2004 nustatyti įpareigojimai oro linijoms sutrikdyto skrydžio atveju galioja ir šioje situacijoje.“
Tarp šių įpareigojimų – nemokamas skrydžio datos pakeitimas, arba visų už bilietą sumokėtų pinigų grąžinimas, taip pat alternatyvių būdų nusigavimui į galutinį kelionės tikslą užtikrinimas, tačiau šiuo atveju pastarasis gali būti sunkiai įmanomas. Vienas iš galimų išimčių pavyzdžių – jeigu esate JAV pilietis ir turite grįžti namo iš Šengeno zonoje esančios šalies, tačiau tiesioginis skrydis iš čia yra atšaukiamas.
Tokiu atveju, pagal šiuo metu turimą informaciją, oro linijos teoriškai gali suteikti tokiam keleiviui galimybę grįžti į JAV, pakeisdamos kelionės maršrutą į jungiamąjį skrydį pro kurį nors už Šengeno zonos ribų esantį oro uostą. Tačiau ar tokia galimybė bus įgyvendinama praktiškai, pasak J. Areškos, parodys laikas.
„Turime suprasti, kad dabar yra sudėtingas laikotarpis visiems ir tiek aplinkybės, tiek laiko trūkumas, tiek atsakomybė tenkanti ir atitinkamus nutarimus priimančioms valdžios institucijoms, ir tokiems verslams kaip oro linijų bendrovės, ir, galiausiai, patiems keliaujantiesiems, gali lemti, jog vienos pusės sprendimas kitai gali atrodyti visiškai nesuprantamas, todėl labai svarbu išlikti maksimaliai kantriems ir pasistengti, kad efektyvios komunikacijos vystymui kuo mažiau trukdytų emocijos, kurių, tikėtina, dabar nebus lengva išvengti.“
Ką daryti, jeigu persėdimas turėjo vykti už ES ribų
Taip pat pabrėžiama, kad Reglamentas Nr. 261/2004 jau yra ženkliai prisidėjęs ir prie to, kad oro linijos tokiose masinių skrydžių atšaukimo dėl išorinių priežasčių situacijose jau yra išvysčiusios praktiką būti proaktyviomis tiek komunikacijoje su keleiviais, tiek pačių situacijų sprendime.
Vis dėlto, J. Areška atkreipia dėmesį į tai, kad šiuo metu, įvykiams dėl koronaviruso pandemijos vystantis itin dinamiškai, sutrikdytų skrydžių keleiviams taip pat yra svarbu tinkamai sureaguoti jeigu oro linijos nesusisieks su jais iš karto po to, kai buvo pranešta apie reiso atšaukimą.
„Tai ypatingai aktualu tiems keleiviams, kurie yra įsigiję bilietus į JAV iš oro linijų, kurios nėra registruotos ES, o jų skrydis yra jungiamasis ir persėdimo oro uostas yra ne ES teritorijoje. Tokiais atvejais oro linijų bendrovės gali į ES Reglamentą žiūrėti pro pirštus, mat antroji skrydžio dalis dažnai, jų nuomone, nepatenka į šio reglamento taikymo sritį. Iš tikrųjų, tai yra slidi riba, mat neseniai tik po labai ilgo teismų maratono sugebėjome įrodyti, jog dažnai reglamentas galioja ir tokiose situacijose, tačiau nemažai oro linijų panašiais atvejais vis dar nesiskaito su (EB) 261/2004 įpareigojimais.
Todėl, jeigu persėdimas turėjo vykti už ES ribų, keleiviui patartina kuo greičiau pačiam susisiekti su oro linijomis ir nukelti skrydžio datą arba atsiimti už bilietą sumokėtus pinigus, mat, tikėtina, kad panašioje situacijoje skrydį vykdantį bendrovė ne visada būtinai bus proaktyvi savo komunikacijoje su keleiviais.“ – nurodo J. Areška.
