Jau nuo pirmosios akimirkos, kai dar iš lėktuvo išvydau Amazonės džiungles, tariau sau – nuotykiai prasideda! Ir patikėkit, jų tikrai netrūko. Tikriausiai neužtektų visų žurnalo puslapių, jei mėginčiau smulkiai papasakoti patirtus įspūdžius bei nuotykius.
Galimybė pabūti tokioje šalyje ir pasidžiaugti pusiaujo saule prilygsta posakiui – „buvau kitame pasaulyje“. Nesuskaičiuojama gausybė džiunglių garsų, alinančiai karšta saulė ir tvankuma, pavojingi vabzdžiai bei tik per televizorių matyta gyvūnija ir augmenija – taip vienu sakinių galėčiau įvardyti savo potyrius.
Vienas svarbiausių dalykų, kurio nevalia pamiršt prieš skrendant pasimėgauti egzotika – būtini skiepai nuo geltonojo drugio. Po skiepo išduodama geltona kortelė, be kurios neįmanoma patekti į šalį. Taip pat, būnant ten, rizikuojate užsikrėsti maliarija, tačiau nuo jos skiepų deja nėra. Belieka tik būti atsargiems ir stengtis bent naktį nemaitinti uodų.
Vietinis gyventojas, grojantis su „Steelpan“. Tai – iš plieno padaryti būgnai, kilę iš Trinidado ir Tobago salų. Nepakartojami garsai.
Kalbant apie šią egzotišką vietą, būtina paminėti, jog maždaug valandos kelio atstumu nuo žemyno stūkso trys nepakartojamos salos: Velnio sala, Karališkoji sala bei Šv. Juozapo sala. Beveik šimtą metų jos buvo naudojamos kaip žiauriausių Prancūzijos nusikaltėlių kankinimo vietos. Velnio sala dėl savo atšiauraus paviršiaus bei aštrių uolėtų krantų yra uždara turistams. Ši sala yra pati mažiausia ir užima vos 14 hektarų ploto. Daugelį metų joje buvo pats tikriausias kalėjimas garsiajam prancūzų karininkui Alfredui Dreifusui.
Velnio sala. Absoliučiai jokios gyvybės (įskaitant ir gyvūnus) neturinti sala, kurioje kalėjo garsusis prancūzų karininkas Alfredas Dreifusas. Nepaisant palmių ir A.Dreifuso namelio, saloje nieko nėra.
Salose yra daug griuvėsių. Didžioji pastatų dalis buvo kalėjimo zona. Šiandien šie pastatai – fotografų lobis.
Karališkoje saloje turistus pasitinka įvairiausių paukščių klegesiai bei neišpasakytos gausybės vabzdžių čirškimas. Galima sutikti įsidrąsinusias beždžiones-kapucinus (kabiauodegių šeimos beždžionių gentis – red. pastaba), grakščius povus bei pamatyti keisčiausius, tik per Discovery kanalą matytus gyvūnėlius.
Atvykstančius į Gvinėjos salas pasitinka beždžionės. Jos tikrai žino, kad jei pasirodo žmonės reiškia, jog bus ir sausainių! Kai kurios labai drąsios, galima netgi paglostyti.
Papūga Ara – vienas iš egzotiškiausių paukščių. Išvysti šį grožį gyvomis akimis ir, svarbiausia – natūralioje gamtoje – yra tiesiog neapsakoma! Pavydu, kad čia šį paukštį galima prilyginti mums gerai pažįstamiems balandžiams.
Saloje yra vienas viešbutis, suteikiantis galimybę pasirinkti kambarius su neapsakomo grožio vaizdais į jūrą ar kvepiantį sodą. Šv. Juozapo saloje galima sutikti iš alinančių misijų amazonės miškuose pailsėti atvykstančių Prancūzijos Legiono karių.
Atlanto vandenyno skalaujami krantai. Į šiuos krantus jūriniai vėžliai išlipa dėti kiaušinių.
Tokioje šalyje, rodos, ir laikas bėga kitaip. Net ir varganai gyvenantys žmonės yra laimingi. Pats gyvenimo būdas bei tempas suvokiamas kitaip nei pas mus.
Vargingoji Kajeno dalis. Karščiausiu dienos metu visi poilsiauja, klausosi muzikos ir tiesiog būna laimingi...
Nustebau išvydusi, jog didžiulė dalis gyventojų yra kinai, kurie dirba net siestos metu. Jų parduotuvėlėse galima rasti keisčiausių dalykų, čia matote vieną iš ypatingesnių radinių.
Visad geras oras, džiunglės pilnos egzotiškiausių vaisių, šalia ošia didingas vandenynas, kiemo sode siūbuoja milžiniska palmė, o aplink skamba teigiamas emocijas kelianti muzika – lyg sapnas, iš kurio nesinori pabust.
Kajeno miesto gatvėse neliūdna – ryškios pastatų spalvos primena, kad esame šiltuose kraštuose, o girdint Regi muziką beveik per kiekvieną pravirą langą, negali nesišypsoti.
Sostinės centrinė miesto dalis, šalia Rotušės aikštės. Netoliese visad vyksta paradai bei šventės.
Sostinės centre stovintis paminklas. Gaidys yra neoficialus Prancūzijos simbolis dar nuo Didžiosios Prancūzijos revoliucijos laikų, atspindintis kovos ir peštynių dvasią.
Prancūzijos Gviana yra politiškai stabili, karų neniokojama šalis, tad NASA yra įrengusi kosminių paleidimų centrą, iš kurio saugiai paleidžiamos raketos, išnešančios į atmosferą civilinius satelitus bei įvairiausius teleskopus. Kiekvieną kartą, paleidžiant raketą, gyventojai iš gretimų salų privalo laikinai išvykti.
Nepaisant to, kad anksčiau ar vėliau reikia grįžti namo ir prisiminti kasdienius darbus, kelionės – nuostabus dalykas. Nesvarbu, kur nukeliautum – prisiminimai bei įspūdžiai išlieka visam gyvenimui. Galiu tvirtai pasakyti, jog būtent dėl šios priežasties, mano meilė kelionėms niekada neišblės.
Pavydžiu visom beždžionėm, termitam, papūgom, iguanom, cikadom ir visiem kitiem, kas čia gyvena. Palmės, saulė, vandenynas...