Romoje gyvenanti Eglė: žavėkitės amžinuoju miestu, bet išlikite budrūs

Perpasaulį.lt tęsia patarimų apie miestus rubriką ir šįkart pristato Italijos sostinę. Ką svarbu žinoti, vykstant į Romą?

Skaitytojams pataria Eglė Skulskytė, Romoje dirbanti gidė.

1. Transportas. Romoje yra du oro uostai: Fiumicino, Čiampino. Avialinijos iš Lietuvos skraidina į abu. Čiampino oro uostas nedidelis, arčiau centro. Vos išėjus iš terminalo, laukia keletas skirtingų autobusų kompanijų, vežančių į centrinę stotį – Termini. Bilietas kainuoja apie 4 eurus. Patogesnio transporto nėra, taksi iki miesto centro kainuos nuo 30 eurų. Dėmesio: oficialus taksi – tik baltai pažymėti automobiliai, į kitokius nesėskite. Tačiau ir baltų taksi vairuotojai „pritaiko“ lagaminų mokestį, būna, bando apgauti turistus.

Iš tarptautinio Fiumicino oro uosto taip pat veža autobusai (trunka apie valandą – pusantros, bilietas taip pat 4 eurai), arba greitasis traukinys Leonardo Da Vinci – jis iki didžiausios miesto stoties nuveža per pusę valandos, kainuoja 14 eurų.

Mieste vienkartinis transporto bilietas kainuoja 1,50 € ir tinka metro, autobusams, tramvajui. Bilietus reikia pirkti kioskeliuose arba automatinėse mašinose, vairuotojai jų neparduoda. Vienąkart pažymėjus bilietą, jis galioja 100 minučių. Čia paslėptas nedidelis triukas: pažymėjus bilietą metro ir perlipus į autobusą, bilietas galios, tačiau, pažymėtas autobuse, bilietas į metro netiks, teks pirkti naują. Kodėl? „Nes taip yra“ – šypsosi italai. Beje, laukdami stotelėje ir pamatę autobusą, pamokite ranka, kitaip autobusas prie jūsų nesustos.

Minėta Termini stotis yra viso transporto mazgas: tai vienintelė vieta, kur susikerta dvi metro linijos, stoja svarbiausi autobusai, traukiniai ir tramvajus. Tiesiai prie Vatikano jus nuveš autobusas nr. 40 arba raudona metro linija (stotelė „Ottaviano“). Metro stoja prie pat svarbiausių objektų: Koliziejaus (Colosseo), Ispaniškų laiptelių (Spagna), Trevi fontano ir Barberini aikštės (Barberini).

Svarbu žinoti: viešuoju transportu pernelyg pasikliauti negalima, jis dažnai vėluoja, neatvyksta, savaitgaliais pasitaiko streikų ir atšaukiami net regioniniai traukiniai. Naktiniai autobusai po linksmybių reisuoja retai, tinka tas pats bilietas. Stotelėse šie autobusai žymimi raide „N“.
Romos istorinis centras nėra labai didelis – nesudėtinga vaikščioti nuo vieno įspūdingos aikštės iki kitos, taip pamatoma kur kas daugiau.

2. Muziejai. Pirmąjį mėnesio sekmadienį mieste visi muziejai nemokami. Vatikanas turi savo sistemą: nemokamai galima apsilankyti paskutinį mėnesio sekmadienį. Bandyti nerekomenduojama, nes eilės tą dieną neįtikėtinai ilgos, tiesiog švaistomas laikas. Vatikano muziejai įprastai kainuoja 16 eurų, kiti muziejai Romoje - apie 8 - 12 eurų. Ypač lankomas dailės muziejus - Galleria Borghese, į kurį dėl didelių eilių patartina įsigyti bilietus internetu iš anksto.
Nedaug kas žino, bet įėjimas į Panteoną – geriausiai išsilaikiusį antikinį statinį - yra visiškai nemokamas, eilių beveik nebūna. Verta pamatyti, ten palaidoti Pirmasis Italijos karalius ir garsus dailininkas Rafelis.

3. Bažnyčios. Šventajame mieste – daugiau nei 900 bažnyčių. Sunku išsirinkti gražiausią, ypač kai bent po vieną – kiekvienoje miesto aikštėje. Daug kur prie įėjimo į bažnyčias stovi ir „aukų mokesčio“ prašo tvarkingai apsirengę jaunuoliai. Jie klaidina ir pinigų prašo neteisėtai, renkamos lėšos keliauja nežinia kur. Įėjimai į bažnyčias nekainuoja. Nemokėkite ir drąsiai eikite į vidų. Svarbus kitas dalykas – vasaros metu pečiai turi būti pridengti, keliai taip pat. Antraip į bažnyčią neįleidžiama arba nedelsiant išprašoma.

4. Svarbiausi objektai. Į Romą vykstama dėl istorijos, architektūros ir meno. Todėl būtina pamatyti Koliziejų, Panteoną, Venezijos aikštę (Piazza Venezia), Tautos aikštę (Piazza del Popolo), kitas aikštes: Piazza Venezia, Piazza della Respublica, Borghese parką, Trastevere rajoną, pasivaikščioti Forum imperiale gatve. Paprasčiausiame Romos žemėlapyje visi minėti pavadinimai lengvai atpažįstami. Norint patekti į Koliziejų, teks pastovėti ilgoje eilėje, ypač vasarą.

5. Vatikanas. Patekus į Šv. Petro aikštę – didžiausią aikštę Vatikane, dažnai norima aplankyti ir Šv. Petro bažnyčią. Aikštės dešinėje stovi metalo detektoriai ir griežta apsauga, tikrinanti žmonių rankines. Negalima turėti metalinių daiktų arba labai didelių kuprinių. Pridengti pečius ir kelius Vatikane būtina. Įėjimas į Šv. Petro baziliką nemokamas. Į muziejų dalį įprastai patenkama pro kitą įėjimą – palei Vatikano sienas reikės paeiti apie 10 minučių, sekti nuorodas „Musei Vaticani“. Aplink visuomet budi daug policijos ir viešosios tvarkos pareigūnų, kurių galima klausti kelio.

6. Maistas. Siūloma nesirinkti restoranų, kavinių prie pat populiariausių turistinių objektų. Šios maitinimo įstaigos orientuojasi į kiekybę, ne į kokybę. Be to, kainos gali būti dvigubos, nei restoranuose vos už dviejų gatvelių. Verta išbandyti itališką aperityvą: gėrimas už 7 – 10 € ir neribotas kiekis užkandžių prie jo. Taip pavalgoma ir vakarienė. Išsirinkti padės http://www.romeing.it/rome-nightlife-guide-bars-for-aperitivo/.

Picą Romoje rasite dviejų tipų: „tagliata“ iškepta anksčiau, atrėžiama ir pašildoma (mokama už svorį) arba šviežiai kepama jums. Jos kaina neturi viršyti 10 eurų.

Juoda kava espresso dažniausiai kainuoja mažiau, nei vienas euras, jei geriama prie baro. Kiek daugiau teks sumokėti, jei kavą padavėjas atneša prie staliuko. Jei už espresso paprašoma daugiau, nei 1.5 €, padavėjas bando pasipelnyti iš turistų.

7. Neturistinė Roma. Aplankius svarbiausius monumentus, verta pasižvalgyti į tai, ką turistai įprastai praleidžia. Taip galima atrasti įdomesnę, tikrą Romą, pamatyti, kaip gyvena italai.

San Lorenzo rajonas skirtas studentams, nes netoli yra didžiausias miesto universitetas. Ten labai nedidelės gėrimų ir maisto kainos, verda naktinis gyvenimas.

Labai graži miesto panorama atsiveria iš Savello parko, kuriame auga apelsinų medžiai.
Įdomu pasižvalgyti išskirtinės architektūros miesto rajone Coppedè, kuriame filmuoti siaubo filmai.
Besidomintiems II – ojo Pasaulinio karo istorija - Benito Musolini statytas rajonas. Diktatorius bandė sukurti savo Koliziejų (Colosseo Quadrato), nuvykti apžiūrėti galima miesto metro (mėlyna linija, išlipti stotelėje EUR Palasport).

Norintiems tikrų „griuvėsių“ ir archeologijos lobių – 30 minučių miesto traukiniu, stotelė „Ostia Antica“. Italai sako, jog tai antra Pompėja, tik be tragedijos.

8. Kiti patarimai. Nepasitikėkite maloniu paslaugumu gatvėje – greičiausiai jus bando apgauti, o už pagalbą perkant bilietus paprašys atlygio ir sau. Nenustebkite, matydami išmaldos prašančius vaikus, nėščias moteris. Nustebusių turistų kišenes lengviau apšvarinti.

Vasara mieste labai karšta, dažniausiai be lietaus. Labai svarbu gerti daug vandens – jis čiurlena fontanėliuose, kurie yra švarūs, todėl nebūtina pirkti vandens buteliukų.

Nakties metu Roma saugi, galima vaikščioti. Visgi, tamsių parkų, užkaborių geriau vengti. Taip pat vengti ir Termini stoties vėlyvu metu.

Visada laikyti rankinę, kuprinę prie savęs.

Nesifotografuokite su gladiatoriais prie Koliziejaus – už nuotrauką, po nemalonių bauginimų, teks sumokėti keliasdešimt eurų.

Italai labai mėgsta mandagumo žodelius: ačiū (grazie), labai ačiū (grazie mille), labas/iki (ciao) ir t.t.

Vėluoti Romoje – priimtina, mat miestas didelis, pilnas spūsčių, todėl atvykti laiku kartais tikrai sudėtinga. Konferencijos, koncertai beveik visuomet pradedami vėliau, nei numatyta.

Angliškai italai kalba prastai, kalbėti gali tik restoranuose dirbantis personalas.

Italo pažadas „kai atvyksiu į Lietuvą“ visiškai nereiškia, kad jis atvyks į Lietuvą. Panašiai ir su kitais pažadais, kvietimais, pasiūlymais. Dažniausiai neverta jų laikyti rimtais.