Santorino gidas

Iki maždaug 1610 pr. Kr., Santorinas – tuomet vadintas Kalista – buvo eilinė kūgio formos vulkaninė sala, jos pietinėje pakrantėje klestėjo senovės kretiečių kultūros miestelis. Tuomet įvyko vienas stipriausių ir galybę žalos pridariusio vulkano išsiveržimų per visą salos istoriją. Santorino centras paskendo jūros gelmėse - susidarė kaldera (plati stačiašlaitė dauba, susidarusi po sprogimo įgriuvusioms ugnikalnį sudarančioms uolienoms ir užkimšusioms ugnikalnio stemplę), kurią užliejo jūra, todėl iš salos beliko tik pusmėnulis. Po išsiveržimo sekęs žemės drebėjimas sukėlė smarkų cunamį, kuris, sakoma, pagreitino Mino kultūros Kretoje žlugimą.

Bėgant metams, antikos laikus menanti salos sostinė Tyra ėmė klestėti, tačiau jos gyventojams teko kęsti pasikartojančius požeminius smūgius – po kelių ugnikalnio išsiveržimų kalderoje susiformavo dvi naujos salelės, o 1956 metais įvykęs žemės drebėjimas didžiąją dalį didžiausių salos kaimelių Firá ir Oía sulygino su žeme.

Kodėl verta čia apsilankyti?

Geriausiai Santorinis pasiekiamas jūra - laivas, kuriuo čia plauktumėte, manevruos tamsiais it naktis kalderos vandenimis link priešais dunksančių stačių kalderos šlaitų, susluoksniuotų iš įvairiaspalvių uolienų, ant kurių tarsi cukraus pudros krislai švyti balti Santorinio gyventojų namai.

Sala – ypatingas Viduržemio jūros objektas, įspūdingas tiek žvelgiant iš laivo, tiek ir nuo uolų viršūnių. Jus pasitinkantys vaizdai atmintyje išliks ilgam ir tikrai neliks nepastebėti dėl keistos, dėmesį traukiančios salos klientūros – medaus kopinėtojų, kruizinių laivų turistų ir eilinių kuprinėtojų.