Tokių vizų populiarumas Europos Sąjungoje didėja, kadangi žmonės nori būti laisvi nuo politinių sprendimų, rašo euronews.com. Kaip atrodo auksinės vizos ir kodėl pastaraisiais mėnesiais ES kyla klausimų dėl šio metodo saugumo?
Kas yra auksinė viza?
Leidimo gyventi išdavimas pagal tam tikras investavimo schemas, arba auksinių vizų programa, suteikia žmonėms galimybę gauti leidimą gyventi, įsigijus šalyje namą, investavus ar paaukojus didelę sumą.
Asmuo turi būti sulaukęs 18 m., neteistas ir turėti pakankamai turto, kad galėtų investuoti.
Yra ir vadinamieji auksiniai pasai, oficialiai – pilietybės suteikimas pagal investavimo programas, t. y. nusipirkus nekilnojamojo turto, investavus ar paaukojus didelę sumą.
ES auksinė viza suteikia galimybę naudotis įvairiais bloko gyventojo privalumais – pvz., laisvai judėti tarp bloko valstybių.
ES požiūris į auksines vizas ir pasus
Šių metų pradžioje Europos Komisija paragino ES narių vyriausybes liautis pardavinėjus pilietybę investuotojams.
Auksinė viza suteikia nuolatinį leidimą gyventi, o ne pilietybę, tačiau šiuo raginimu norėta pažaboti multimilijardinę euro industriją, be to, prasidėjus karui Ukrainoje baimintasi, kad tokios schemos kelia grėsmę saugumui.
Briuselis taip pat paragino labai atidžiai tikrinti, kad auksiniai pasai ar vizos nebūtų išduodami žmonėms, kuriems įvestos sankcijos dėl karo.
Praeityje ES jau yra teigusi, kad tokio pobūdžio schemos kelia grėsmę saugumui, skaidrumui ir ES vertybėms.
Vasarį Jungtinės Karalystės vyriausybė nutraukė auksinių vizų programos, kuri suteikdavo turtingiems užsieniečiams galimybę apsigyventi šalyje, atsinešant čia dalį savo turto, galiojimą. Toks sprendimas priimtas saugantis nešvarių pinigų iš Rusijos.
2022 m. spalį EK paragino Albaniją „netaikyti pilietybės (auksinių pasų) išdavimo investuotojams“.
Tokia schema „keltų grėsmę saugumui, būtų rizikinga dėl galimybių plauti pinigus, slėpti mokesčius, finansuoti teroristus, skatinti korupciją ir infiltruoti organizuoto nusikalstamumo narius, galiausiai tai nesuderinama su ES teisinėmis normomis“, įspėjama rašte.
Grėsmių atsiranda ir už ES ribų. Spalį EK pasiūlė sustabdyti bevizio režimo su Vanuatu įvedimą dėl auksinių pasų rizikos. Taip yra todėl, kad schema suteikia galimybę trečiųjų šalių piliečiams gauti Vanuatu pilietybę ir tokiu būdu keliauti be vizų po Šengeno zoną.
Kokiose ES šalyse išduodamos auksinės vizos ir kokie yra reikalavimai, norint gauti tokią vizą?
Vis dar yra ES šalių, kuriose galima įgyti auksinį pasą. Viena tokių šalių – Malta. Minimali investuojama suma čia – 690 tūkst. eurų, pilietybė siūloma nuo metų iki trejų metų laikotarpio.
Kitose šalyse veikia auksinių vizų schemos:
Portugalija
Portugalija laikoma patraukliausia besidairantiems leidimo gyventi už investicijas. 2021 m. šalis sulaukė daugiau nei 10 tūkst. prašymų auksinei vizai gauti. 2022 m. nuo sausio iki rugpjūčio ši programa pritraukė į šalį apie 398 mln. eurų, skelbia Portugalijos naujienų agentūra LUSA.
Čia žmonės gali įsigyti nekilnojamojo turto arba investuoti savo lėšų – tai vadinama kapitalo perkėlimo investicija.
Minimali investuotina suma Portugalijoje – 280 tūkst. eurų; tai padaryti galima įsigyjant nekilnojamojo turto mažo gyventojų tankumo srityje, kuriai reikia atnaujinimo. Norintiems investuoti lėšas, reikia patvirtintos investicijos arba pervesti į sąskaitą Portugalijos banke 5 mln. eurų.
Siekiant išlaikyti gyventojo statusą, kasmet reikia išbūti šalyje septynias dienas, o po penkerių metų jau galima gauti pilietybę.
Pastaraisiais mėnesiais didelis skaičius žmonių negali išvykti iš šalies, nes neleidžiama atnaujinti auksinių vizų.
Italija
Italija – dar viena populiari šalis tarp norinčių investuoti ir gauti leidimą gyventi. 2017 m. įsteigta auksinės vizos programa sudaro galimybę ne ES piliečiams gauti leidimą gyventi dvejiems metams mainais už investiciją Italijoje.
Čia minimali investuojama suma – 500 tūkst. eurų. Turintys auksinę vizą, gali prašyti leidimo gyventi ir šeimos nariams, be to, gauti specialiai jiems taikomų mokesčių lengvatų.
Pagal investavimo schemą išgyvenus Italijoje 10 metų, galima prašyti pilietybės.
Graikija
Graikijoje auksinės vizos gavimo procesas – vienas sparčiausių. Užsieniečiai gali gauti leidimą gyventi per du mėnesius nuo prašymo pateikimo.
Anksčiau Graikijoje buvo viena iš mažiausių galimų investuojamų sumų – 250 tūkst. eurų. Rugsėjį ši suma padidinta iki 500 tūkst., siekiant, kad vietos gyventojams būtų labiau įperkamas nekilnojamasis turtas.
Turintiems auksinę vizą nėra būtina likti Graikijoje, norint išsaugoti turimą vizą.
2021 m. pabaigoje Graikijoje buvo išduoti 9 500 tokių leidimų gyventi – vienas didžiausių skaičių Europoje.
Airija
Airijoje minimali investuojama suma nemaža – 1 mln. eurų, tačiau tai – galimybė ne ES piliečiams persikelti gyventi į angliškai kalbančią šalį.
Pagal šią programą investuotojams dar galima paaukoti 500 tūkst. eurų ir tokiu būdu gauti leidimą gyventi.
Šį balandį Europos parlamentas įspėjo Airiją, kad ši schema nesunkiai apeinama slepiantiems mokesčius. Nuo kovo Airija netaiko šios programos Rusijos piliečiams – tai viena iš sankcijų už karinę invaziją į Ukrainą.
