Statinio arkos yra elipsės formos, su ištęsta vertikalia ašimi. Tai buvo naujovė tiltų statyboje, leidusi įrengti iki 35 m ilgio tarpatramį, ilgesnį, nei romėnų arkinės konstrukcijos. Be to, atramos buvo su lytlaužomis iš abiejų pusių.

Tiltas buvo pastatytas 1171-1185 m., turėjęs apie 900 m pradinį ilgį, dažnai niokotas potvynių ir atstatinėtas. Šimtmečių bėgyje statinys tapo vis labiau keliančiu grėsmę saugumui, nes sugriuvusios akmens arkos buvo keičiamos medinėmis. Tiltas buvo strategiškai svarbi užtikrinta perėja per Roną kelyje tarp Liono ir Viduržemio jūros.

Be to, jis jungė Romas popiežiaus kontroliuojamą anklavą su prancūzų monarchų teritorija. Abiejuose krantuose stovėjo sargyba, buvo renkami muito mokesčiai. Tiltas pagarsėjo XV amžiuje, sukūrus apie jį dainą „Sur Le Pont d’Avignon“. Tiltas įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą 1995 m.

Tiltą iš rikiuotės galutinai išvedė katastrofiškas 1668 m. potvynis, nunešęs didesnę tilto dalį. Nuo tada tiltas nebebuvo atstatomas, galiausiai liko keturios tilto arkos iš buvusių 22. Ant antrosios atramos išlikusi nedidelė Šv. Nikolajaus koplyčia.