Koronavirusų rūšys, randamos gyvūnų organizmuose, labai retai persimeta žmogui, tačiau, kai tokie virusai įsigudrina ir sugeba patekti bei išgyventi žmogaus organizme, jie gali tapti itin pavojingi. Kaip nutiko ir šį kartą. Naujasis 2019-ųjų koronavirusas arba tiksliau SARS-CoV-2 pirmiausiai išplito Kinijoje, apkrėsdamas šikšnosparnius, vėliau apkrėtė skujuočius (pangolinus), kurių mėsa buvo prekiaujama Uhano turguje. Spėjama, kad nuo šios mėsos virusas ir apkrėtė žmones.
Anksčiau žmonijai jau teko susidurti su pora panašių koronavirusų epidemijų. 2012 metais Saudo Arabijoje plitęs MERS virusas nužudė 900 žmonių. Žmones jis apkrėsdavo sunkiai, tačiau mirdavo trečdalis. 2003-ais Kinijoje plitęs SARS virusas apkrėtė apie 8000, tačiau buvo mažiau pavojingas nei MERS – mirė apie 800. Naujasis koronavirusas turi dar mažesnį mirtingumą – apie 1-2 proc., tačiau plinta daug greičiau, nei SARS ar MERS.
Pirmi naujojo 2019-ųjų koronaviruso sukeltos ligos požymiai – karščiavimas, kosulys, pasunkėjęs kvėpavimas.
Inkubacinis periodas, t.y. nuo viruso pasigavimo iki klinikinių simptomų pasireiškimo, trunka nuo 1 iki 14 dienų. Dažniausiai – apie vieną savaitę.
Pati liga, iki pilno pasveikimo, tęsiasi dar kelias savaites. Absoliuti dauguma mirštančių – vyresni nei 50 metų. Tačiau yra užfiksuotas ir vienas atvejis, kai ligą persirgo net 98 metų amžiaus senjoras.
Dažniausia tiesioginė mirties priežastis – plaučių uždegimas. Plaučiuose ima formuotis vandens pūslelės, kūnui sunku gauti oro, imi jausti dusulį. Tuomet, jei pasisekė ir yra galimybė, neigiamo slėgio kambaryje esi prijungiamas prie dirbtinio kvėpavimo aparato. Šioms sąlygoms užtikrinti Kinija žaibiškai pastatė kelias ligonines. Vaistų nėra. Ir greitu metu turbūt dar nebus. Galima numušti karščiavimą, palengvinti kitus simptomus, bet kūnas turi pats nugalėti virusą. Arba uždusi, arba pasveiksi. Jei esate vyresnio amžiaus, netvirčiausios imuninės būklės, turintis širdies, kraujagyslių, plaučių ligas arba rūkantis žmogus, geriau pasisaugokite.
Pirmieji susirgimų naujuoju koronavirusu atvejai buvo fiksuoti pačioje 2019-ųjų pabaigoje, tačiau gydytojus, išdrįsusius kalbėti apie prasidedančią naują SARS tipo epidemiją, valdžia baudė. Septyni gydytojai buvo suimti.
2020-ųjų pradžioje virusas išplito tiek, kad nuslėpti jį pasidarė neįmanoma. Apie sausio vidurį Kinija jau ėmė pripažinti, kad epidemija yra ir ji sunkiai valdoma. Sausio 20 oficialus infekuotų žmonių skaičius pasiekė 278. Nuo to laiko buvo stebimas ryškiai eksponentinis epidemijos augimas, apsikrėtusių skaičius maždaug dvigubai didėjo kas dvi dienas. Sparčiausias augimas buvo vasario 14-ąją – virš 4000 naujai apsikrėtusių per vieną dieną.
Viruso plitimo greitį ir jo keliamą grėsmę iliustruoja drastiškas atsakas – didžiausias karantinas pasaulio istorijoje. Bent 15 didmiesčių Kinijoje visiškai izoliuojami nuo likusio pasaulio, dešimtys milijonų gyventojų įkalinti namuose, gali tik kas keletą dienų išeiti apsipirkti į parduotuves, neveikia viešojo susisiekimo transporto priemonės, visi šviesoforai nuolat rodo tik vieną, raudoną, šviesą. Visiems privaloma dėvėti kaukes. Miestų gatvėmis važinėja sunkvežimiai, purškiantys dezinfekcinius mišinius.
Oficialiais duomenimis virusu visame pasaulyje apsikrėtę jau yra apie devyniasdešimt tūkstančių žmonių. Mirusių skaičius jau pasiekė tris tūkstančius ir dar apie 50 milijonų įkalinta savo namuose. Tačiau dažnai neminimas faktas, kad virusu persirgo ir jį sėkmingai įveikė apie 40 tūkstančių žmonių. Tai šiek tiek guodžia.
Nors skaičiai vis didėja, epidemijos augimas sulėtėjo. Vasario 19 dieną Kinijoje augimas buvo apie 1800 naujų ligonių, o kovo 1-ąją – tik apie 430. Toks sulėtėjimas teikia vilčių, bet blogiausia, jog virusas išplito ten, kur jis nekontroliuojamas. Daugelis bijojo dėl Indijos, tačiau viruso šaltiniu tapo Iranas. Pačioje vasario pradžioje Iranas iš viso neigė, kad yra nors kas nors apsikrėtęs. Po to prasidėjo triukšmas. Kaip pavyzdys - vienas iš apkrėstų žmonių, aptiktų Jungtinėje Karalystėje, lankėsi Irane, bet ne Kinijoje. Žodžiu, faktai ėmė badyti akis ir Iranas pripažino, kad virusas yra ir negana to, ėmė pranešinėti apie mirštančius.
Kovo 1-osios oficialūs duomenys – 593 apsikrėtę, 43 mirę, tačiau BBC šaltiniai Irano sveikatos ministerijoje praneša, jog realūs skaičiai yra keturis kartus didesni ir mirusių jau net 210. Didžioji jų dalis – sostinėje Teherane. Turkija, Pakistanas ir Armėnija, Afganistanas jau uždarė savo sienas su Iranu, tuo tarpu Tadžikistanas nutraukė oro susisiekimą. Panašu, kad Irane visiškai jokios saugumo priemonės netaikomos, o tyrimai dėl įtarimų daromi tik jau kai pacientas atsiduria prie mirties.
Irane virusu užsikrėtė tokie aukšto rango pareigūnai, kaip sveikatos apsaugos viceministras ar viceprezidentė moterų klausimais. Iš šalies keliavę asmenys koronavirusą „atvežė“ į Estiją ir Baltarusiją. Mirtingumas Irane nuo viruso daug didesnis nei kitose šalyse, todėl spėliojama, kad režimas slepia tikrąjį užsikrėtusiųjų mastą.
Europoje didžiausiu židiniu jau tapo šiaurės Italija – apie 1700 apsikrėtusių ir 41 mirusieji. Dėl šios priežasties atšauktas net tradicinis Venecijos karnavalas, stabdomi krepšinio čempionatai, uždarytas legendinis „La Scala“ operos teatras, didingoji Duomo katedra Milane. Šiaurės Italijoje blokuojami įvažiavimai į maždaug tuziną miestų, priverstinai izoliuojami dešimtys tūkstančių juose gyvenančių asmenų.
Panašus uždelstas ir staigiai šoktelėjęs plitimas matomas ir dar keliose pasaulio vietose, ryškiausiai – Pietų Korėjoje, kur apsikrėtusių skaičius staigiai pašoko iki trijų tūkstančių, mirė 17 žmonių.
Panašiai galima tikėtis ir augimo Japonijoje. Pirmi požymiai matomi – 241 apsikrėtęs, 5 mirę ir skandalas, kad kai kurie darbuotojai iš karantine buvusio laivo „Diamond Princess“, buvo išleisti į šalį. Pačiame laive pranešama apie 700 apsikrėtusių, iš kurių 6 mirė. Japonijoje žmonės, kaip ir Kinijoje, pradeda dirbti namuose, uždaromi mokyklų pastatai, pamokos keliasi į internetą.
Net niekam neatskaitinga Šiaurės Korėja siunčia signalus, atšaukdama kasmetinį ir nuo 1981 metų rengiamą Pchenjano maratoną.
Virusas jau pasiekė net 64 pasaulio valstybes, ne išimtimi tapo ir Lietuva. Šiaulietė, kuriai buvo pirmajai užfiksuotas koronaviruso atvejis tapo pavyzdžiu visiems mums – pacientė buvo puikiai informuota apie tai, kaip reikia elgtis grįžus iš vietos, kur yra epideminė, sudėtinga situacija. Ji neturėjo kontaktų su pašaliniais žmonėmis, pati internetu organizavosi nedarbingumo pažymėjimą, o vėliau pajutusi ligos simptomus, moteris telefonu kreipėsi į greitąją medicinos pagalbą bei buvo atvežta į ligoninę.
Svarbiausios apsaugos nuo viruso priemonės – paprastos: apsauginės kaukės ir švara. Kaukės labiausiai apsaugo tuos, kas jau apsikrėtę. Būtent dėl to Kinijoje žmonės, į gatvę išėję be kaukių, išsyk baudžiami. Tačiau dauguma kaukes nešioja neteisingai – vos joms sudrėkus nuo kvėpavimo, jas reikia keisti bei neleisti orui patekti pro jų šonus.
Medikai dar labiau rekomenduoja plautis rankas – su muilu, o jei jo nėra – tai alkoholiniu dezinfekcijos skysčiu, kuriame turi būti bent 70-75% alkoholio viruso nukenksminimui. Šis virusas plinta tik, pabrėžiame – tik oro lašeliniu būdu, tačiau apsikrėsti galima, jeigu tie ant paviršių ar maisto nusėdę lašeliai patenka į mūsų organizmą per nosį ar kitus kvėpavimo traktus. Šis virusas yra „išrankus“ ir jo mėgstamiausi audiniai yra plaučiai bei kvėpavimo takai. Kitų vietų jis neužkrečia. Todėl užtenka nuo kosinčio žmogaus laikytis per 1-2 metrus ir jūs būsite saugus – virusu apkrėsti lašeliai nukris ant žemės.
Nelieskite rankomis veido – niekada, kad ir kaip niežtėtų, nebent iš karto po rankų plovimo. Dažnai vėdinkite patalpas – geriau langus atverkite plačiai bent trumpam, o ilgesniam laikui vos praverdami.
Taip pat medikai pataria vengti bet kokių žmonių susibūrimo vietų, nekeliauti į Kiniją, šiaurės Italiją, Iraną, o vos pastebėjus susirgimo požymius, panašius į gripą – karščiavimą, kosulį, pasunkėjusį kvėpavimą – kreiptis į ligoninę. Jokiu būdu neikite pats pas gydytoją, nevykite viešuoju transportu ar taksi – kitaip tariant, neplatinkite galimo viruso. Skambinkite 112 ir iškart informuokite apie savo įtarimus.
Žmonės bando lyginti šį koronavirusą su sezoniniu gripu ir kitomis ligomis. Tai neracionalu, nes daug ko nežinome apie naująjį virusą. Mokslininkų yra priimta vertinti, kad mirtingumas nuo SARS-CoV-2 viršija mirtingumą nuo sezoninio gripo bent 20 kartų. Todėl antivakserių bei plokščiažemių skleidžiama žinutė, kad gripas baisesnis ir nieko nereikia daryti, yra melas. Gripo ir koronaviruso skaičius reikėtų lyginti po metų, o ne dabar.
Tačiau tuo pačiu neverta ir panikuoti bei šluoti parduotuvių lentynų. Jauniems ir sveikiems žmonėms šis virusas yra praktiškai nepavojingas. Galime tikėtis, kad virusas išsikvėps atšilus orams, bet lygiai taip pat tikėtina, kad rudenį jis gali vėl pergalingai grįžti. Galbūt ne toks nuožmus ir mažiau mirtingas. Anksčiausiai galima vakcina įmanoma šių metų pabaigoje arba tik kitais metais.
Todėl dabar svarbu rūpintis asmenine higiena, savo imunitetu, stiprinti organizmą mokslo patikrintomis priemonėmis, vartoti kokybišką maistą ir nepanikuoti.