O štai 33-ejų žurnalistas, viešųjų ryšių specialistas ir asmeninių kelionių ekspertas Žygimantas Barysas, kol mes su juo rengėme šį interviu, keliavo po Karibus. Tik labai abejoju, kad jis ten ir tebėra, mat žadėjo greitu laiku vėl leistis į naujus nuotykius, naujas, neaplankytas šalis.
Tuo metu kita mano pašnekovė kelionių agentūros „Yes Travel“, kurios padalinys yra ir Kėdainiuose, direktorė Lina Jancevičienė pokalbio metu buvo paskendusi darbuose savo biure, nes dėl įsisiautėjusio gripo ir virusų daugelis darbuotojų iškrito kaip rudeniniai lapai.
Abu mano pašnekovai labai skirtingi ir keliauti mėgsta skirtingai. Tačiau juos vienija bendras vardiklis – kelionės. Kaip tik jie pasidalins savo mintimis ir patirtimi, kaip reikėtų tinkamai pasiruošti kelionei, kur ir kaip geriau ieškotis pastogės kelionės metu, kodėl kai kurias dirbtiniu intelektu paremtas būsto nuomos paieškos sistemas siekiama kai kur uždrausti net valstybiniu lygiu.
Dirbtinai sukeltos būsto nuomos kainos
Pašnekovai labai skirtingi, tad ir keliaujant jie renkasi skirtingus apgyvendinimo tipus. Ž. Barysas dėl galimybės kelionės metu pernakvoti ne tik viešbutyje, bet ir kitose vietose dirbtiniu intelektu paremtas būsto nuomos paieškos sistemas vertina itin palankiai, tačiau kelionių agentūros „Yes Travel“ direktorė L. Jancevičienė į jas žiūri skeptiškai. Tiesa, kaip ji pati sako, minėtų sistemų kol kas dar nėra išbandžiusi ir tikisi, jog ateityje taip pat neteks jomis naudotis.
„Pati asmeniškai nemėgstu „Air B&B“, nes tai yra standartų nebuvimas – tu nežinai, į kokius apartamentus atvažiuosi, kokia bus aplinka, kokie bus baldai ir t.t. Kai aš užsakau viešbutį, žinau, kokie bus standartai ir ko galiu laukti. O nepatikus, galiu pasiskųsti“, – savo pasirinkimą komentavo L. Jancevičienė.
Pašnekovė neslepia, jog yra girdėjusi ir realių neigiamų atsiliepimų apie tai.
„Esu girdėjusi, kad išsinuomojo žmonės per „Air B&B“ apartamentus. Šeimininkas buvo labai įkyrus, užeidavo vos ne dukart per dieną. Nemalonu, kai išsinuomotame būste atidarai kažkokias spinteles ir ten randi asmeninių šeimininkų daiktų“, – kalbėjo agentūros direktorė.
Nors teigiama, kad kai kuriose valstybėse kai kurias būsto nuomos platformas norima uždrausti net valstybiniu lygiu, tačiau, pasak L. Jancevičienės, taip tikrai nėra.
„Jeigu apie tai kalbama valstybiniu lygiu, tai yra nukreipta į konkrečius miestus. Tai yra jų problema. Pavyzdžiui, Barselona ir Amsterdamas – juose šita problema yra aštriausia. Kituose miestuose tokios problemos nėra, – pastebėjo kelionių agentūros direktorė. – Tas Vyriausybinis noras kontroliuoti visų pirma yra dėl to, kad dirbtinai sukeliamos labai aukštos kainos vietiniams šalies gyventojams. Ne paslaptis, kad Amsterdame legalizuotos kanapės. Nyderlandų sostinė yra vienas iš tų miestų, kur savaitgaliais labai didelės būstų nuomos kainos, nes čia daug kas suvažiuoja parūkyti „žolės“. Kituose verslo miestuose tokiuose kaip Frankfurtas, Berlynas kainos drastiškai nukrenta dėl to, kad iš miesto išvažiuoja verslininkai, o turistų tiek daug neatvažiuoja.
Kalbant apie Amsterdamą, kad sutaupytų pinigų, turistai nuomojasi apartamentus iš privačių žmonių per, pavyzdžiui, booking.com platformą. Taigi tam žmogui, kuris savo būstą nuomoja per kokią nors platformą, nebeapsimoka nuomoti Nyderlandų piliečiui.“
Viešbučiai jaučia didelę konkurenciją
Pašnekovė pateikia ir pavyzdį, kai valstybė puikiai susitvarkė su situacija, kad būstų nuomos kainos nebūtų dirbtinai sukeltos.
„Dėl ko, pavyzdžiui, Austrijos sostinėje Vienoje vietiniai gyventojai jaučiasi vieni laimingiausių pasaulyje? Dėl to, kad Vienos gyventojams būsto kainos yra labai prieinamos. Pavyzdžiui, jeigu tu esi jaunas žmogus, dviejų kambarių butą gali išsinuomoti už 350 eurų per mėnesį, – pasakojo kelionių agentūros direktorė. – Taip yra todėl, kad Vienos valdžia supirko labai daug butų, kurie yra jų nuosavybė. Taigi Vienos valdžia nuomoja tuos butus mažesnėmis kainomis vietiniams gyventojams ir taip sureguliuoja dirbtinius kainų kilimus. Taip, iš tikrųjų valstybė kišasi ir reguliuoja tuos dalykus. Bet kas protingai sureguliavo, tai situacija išėjo tik į naudą.“
Kita priežastis, dėl ko norima apriboti minėtas būsto nuomos platformas, pasak pašnekovės, yra viešbučių nenoras prarasti klientų.
„Žmonės, išsinuomoję gyvenamąją vietą per būsto nuomos paieškos sistemas, joje apsistoja, pavyzdžiui, savaitę ar ilgiau. Tiek laiko gyventi viešbutyje jie nenori, nes yra per brangu“, – sakė L. Jancevičienė.
Ji taip pat pripažįsta, kad kelionių agentūros dirba tik su viešbučiais, kurie teikia ne ilgalaikes nuomas, o trumpalaikio apgyvendinimo paslaugas.
„Aišku, mes galime ieškoti, užsakinėti klientui pageidaujant, bet tai sukelia labai daug nepatogumų. Kai įsipainioja tie visi apartamentai, svečių namai ar pan., atsiranda labai daug logistikos, dalykų, kuriuos turi nuolatos kontroliuoti. Kad ir, pavyzdžiui, apartamentų šeimininkas laukia atvykstančio turisto sutartu laiku. Šis nepasirodo. Tada šeimininkas skambina, klausia, kur tas turistas ir t.t.“, – pasakojo pašnekovė.
Greičiau pakeičia viešbučių kambarių kainas
Anot jos, kelionių agentūros užsiima ne būsto paieška, o trumpalaikio apgyvendinimo paslaugomis.
„Paprastai standartinė tokio apsigyvenimo trukmė verslo kelionėms būna 3 naktys, o poilsinėms – 14 nakvynių. Mes turime daug, kaip jūs vadinate, dirbtiniu intelektu paremtų paieškos sistemų. Su booking.com jūs jau tikriausiai esate pažįstami. Tai kelionių agentūros dirba su savais viešbučių užsakymo portalais, kurių mes turime gal 10. Kiekvienas iš jų turi kažkokių kitokių privalumų.
Pavyzdžiui, vienas iš jų įsikūręs Londone. Natūralu, kad jo derybinės galios su Anglijos sostinėje esančiais viešbučiais bus žymiai geresnės nei kitoje šalyje įsikūrusios paieškos sistemos“, – apie sistemų subtilybes pasakojo L. Jancevičienė.
Ji taip pat pastebėjo, kad anksčiau, kai dirbtinis intelektas nebuvo tiek išsivystęs, jei viešbutyje mažėdavo laisvų kambarių, tose internetinėse sistemose jis nesugebėdavo pakeisti kainos.
„Dabar dažnas viešbutis seka kiekvieną eigą, daro monitoringą ir jeigu mato, kad viešbutis pildosi, iš karto naikina mažas kainas ir jas kelia. Aišku, jeigu viešbutis tingi, neturi to stebėtojo, kainos gali ir nesikeisti“, – patirtimi dalijosi L. Jancevičienė.
Apkeliavo begalę šalių ir neketina sustoti
– Žygi, tu ne tik pats daug keliauji, bet ir organizuoji keliones kitiems arba bent jau padedi jas suorganizuoti. Kaip, keliaudamas pats, pasirenki kelionės kryptį?
– Savo kelionėms kryptis pasirenku labai įvairiai. Aš labai retai žinau, kur tikrai noriu apsilankyti. Tarkim, Balio saloje. Mano planus dažniausiai koreguoja surasti geri pasiūlymai. Pavyzdžiui, jeigu randu gerą pasiūlymą už keliasdešimt eurų nuvykti į kažkokią Europos sostinę, aš būtinai juo pasinaudosiu. Tai ir lemia mano sprendimą. O jeigu noriu kelionės ilgesniam laikui ar tolimesne kryptimi, tada, jau žinodamas savo norą, ieškau pigesnių bilietų, skiriu tam laiko, tikrinu visas sistemas, kai būna galbūt kažkoks specialus pasiūlymas, tada nusiperku.
– Ar skaičiavai, kiek šalių jau esi aplankęs? Ar jau pabuvojai visuose žemynuose?
– Nesu dar skaičiavęs, kiek šalių esu aplankęs, bet jų yra tikrai daug ir įvairiuose žemynuose. Nesu dar buvęs Australijoje ir Pietų Amerikoje. Labai noriu ten apsilankyti. Europoje daugiau mažiau esu išmaišęs praktiškai viską. Gal tik Balkanų pusiasalį mažiau. Man labai patinka kelios kryptys – JAV, iš Europos didmiesčių Berlynas ir Barselona, o Azijoje dievinu Balio salą, kuri priklauso Indonezijai. Ir, aišku, mano slapta aistra yra Karibai, kur esu buvęs labai daug kartų ir įvairiose šalyse. Pradedant Dominikos respublika, baigiant Martinika, kurioje šiuo metu viešiu. Čia gera, tik reikia atrasti tinkamus kampelius.
– Ar yra vietos, į kurias jokiu būdu nenorėtum keliauti?
– Tai yra karo šalys, kur pavojinga. Tarkim, aš labai norėčiau apsilankyti Venesueloje, bet kadangi ten šiuo metu yra suirutė ir krizė valdžioje, tikrai nepatarčiau nei kitiems vykti, nei pats ten norėčiau vykti. Taip pat man baisu keliauti į šalis, kuriose galimas ligų protrūkis ir dėl to galėčiau jaustis nesaugiai.
– Kiek žinau, stengiesi pats ir skatini kitus keliauti kuo pigiau ir kuo toliau, į egzotiškus kraštus. Kodėl renkiesi tokį, sakyčiau, gana sudėtingą būdą?
– Raginu žmones keliauti tolimesnėmis kryptimis, nes dažnai joms randu labai gerų pasiūlymų. Stebiuosi, kai žmonės į Turkiją ar Egiptą skiria tūkstantį eurų, kai aš žinau, kad už tokius pinigus galima nukeliauti gerokai toliau. Už tokią sumą galima nukeliauti labai toli, kad ir į tą pačią Balio salą, Karibus, Ameriką.
Todėl visada raginu savo keliautojus ir žmones, kurie į mane kreipiasi nešvaistyti pinigų toms kryptims, kuriose galbūt jau buvote, kur viskas įskaičiuota ir vykti yra saugu. Saugu ta prasme, kad jūs jau ten viską žinote, esate buvę prieš tai ir taip jums yra tiesiog patogu. Išdrįskite, pradėkite keliauti toliau. Tada užsikrėsite šituo virusu ir tikrai liksite patenkinti. Aš jums garantuoju. Tai yra jūsų uždirbti pinigai ir todėl nešvaistykite jų taip lengvai.
– Tikriausiai ilgai ir pigiai kelionei pasiruošti ir ją susiplanuoti reikia kur kas daugiau laiko ir pastangų nei ruošiantis įprastai?
– Taip, ilgai kelionei susiorganizuoti, užtrunka labai daug laiko. Turbūt ilgiausia kelionė, kurią aš esu organizavęs, tai buvo labai didelei kompanijai, skirtingų interesų žmonėms, per skirtingas valstybes. Aš ją organizavau 3–4 mėnesius. Be abejo, ne kiekvieną dieną, bet vis grįžtant prie to klausimo. Vienas iš patarimų, jeigu jūs nenorite išleisti daug pinigų vienu metu arba jų tiesiog neturite – tai pirmiausia apsispręskite dėl skrydžio datos, paties skrydžio, po kelių mėnesių pasirinkite viešbutį ir kad prieš pat kelionę liktų tik išlaidos vietoje, t.y. tik toje valstybėje. Tokiu būdu jūs net nepajausite, kad reikia daug pinigų ir sugebėsite susitaupyti. Patikrinta.
– Kaip atrodo tų, vadinkime, taupių kelionių planavimas, t.y. nuo ko pradedi, kas yra svarbiausia?
– Labai svarbu planuoti ir įsivertinti savo galimybes. Būtina pasiskaityti apie tas šalis, kur vykstate, paskaityti žmonių atsiliepimus, komentarus ir įsivertinti bendrą biudžetą. Pavyzdžiui, į kai kurias šalis yra brangu nuskristi, tarkim, į Balį, bet gyventi yra labai pigu. Viešbutį su dviviečiu kambariu galima gauti už trisdešimt eurų, masažas kainuoja 7 eurus, papietauti galima už 3–5 eurus, transportas kainuoja 1–2 eurus. Tai ten nuskridus ir sumokėjus didelę pinigų sumą už skrydį, galima pabūti dvi ar tris savaites ir tai net nepasijaus. Kai kur labiau apsimoka imti kelionės tipą „viskas įskaičiuota“ ir tokiu būdu susiplanuoti pinigus. Tiesiog labai svarbu įsivertinti ir sau atsakyti, kokios kelionės ir kokio tipo jūs norite.
– Tu jau buvęs tiek daug visur, kad kyla klausimas, ar turi dar kokią nors svajonių šalį, kurioje nesi buvęs?
– Aš labai noriu apsilankyti Naujojoje Zelandijoje ir Australijoje. Tačiau kol kas Lietuvos piliečiams ten reikia vizos, tai vis atidėlioju. Šitos dvi šalys mane labai domina ir aš garantuoju, kad tikrai kažkada netrukus per metus ar dvejus metus aš ten apsilankysiu ir galėsiu papasakoti savo įspūdžius.
– Taip, po pasaulį keliauti smagu. O kaip Lietuva? Ar keliauji po gimtąjį kraštą?
– Lietuvą aš myliu, dievinu, branginu ir man tikrai joje labai gera. Stengiuosi daug keliauti ir po mūsų kraštą. Man labai patinka Nida, Anykščiai, Druskininkai. Tik dažnai aš ten nuvykęs susierzinu, nes suprantu, kad keliauti po Lietuvą man yra brangu. Ir aš kartais sau negaliu to leisti. Tada suprantu, kad kažkur kitur keliauti yra ne tik pigiau, bet ir įdomiau. Tačiau vis tiek stengiuosi palaikyti tą balansą, nepamiršti ir savo Tėvynės Lietuvos.
– Taigi dabar, kai esi tiek daug apkeliavęs, tau susiruošti kelionei turbūt juokų darbas? Kaip atrodo tavo pasiruošimas? Kiek jis trunka?
– Taip, pasiruošimas kelionėms dabar ir anksčiau labai skiriasi. Anksčiau aš daugiau jaudindavausi dėl smulkmenų, dėl to, ką susidėti į savo bagažą. Dabar išmokau keliauti tik su rankiniu bagažu. Kažkada išvykau į trijų savaičių kelionę į Aziją, Filipinus, Indoneziją, aplankant Dubajų, tik su rankiniu bagažu ir aš puikiai su juo išsiverčiau.
Kartais tokios kelionės parodo, kad mes per daug esame prisirišę prie daiktų ir jų tikrai mums tiek daug nereikia, kiek mes kartais įsivaizduojame. Dabar aš į kelionę dažnai susiruošiu tą pačią dieną, netgi tą pačią valandą, kai jau reikia išvykti į oro uostą. Tiesiog susidedu svarbiausius daiktus, kurių man reikia, ir iškeliauju.
– Žinoma, vienam suaugusiajam susiruošti kelionei nepalyginamai lengviau nei, tarkim, šeimai su vaikais. Gal turėtum kokių nors patarimų šeimoms, norinčioms keliauti su vaikais?
– Taip, kelionė su vaikais skiriasi, bet vis dažniau pastebiu, kad žmonės nebijo keliauti ne tik su vaikais, bet net ir su kūdikiais. Neseniai organizavau kelionę į Balio salą vieniems klaipėdiečiams, kurie išvyko su trimis vaikais. Jauniausiam buvo vos keli mėnesiai, o kitiems, berods, treji metukai.
Kelionės su vaikais nebėra tokios sudėtingos – yra patogūs lėktuvai, galima pasirinkti ir patogesnes vietas, dažnai šeimoms apskritai tiek avialinijos, tiek viešbučiai skiria nuolaidų, pvz., įleidžia greičiau į lėktuvą, skiria geresnį kambarį, tik reikia nebijoti paprašyti ir visada durys atsiveria plačiau.
– Beje, ar pats turi vaikų? Gal irgi keliauji drauge su šeima?
– Aš vaikučio neturiu, bet turiu krikšto vaiką ir nuostabų sūnėną, tai esu keliavęs su krikšto sūnumi. Man keliavimas su vaiku paliko puikių įspūdžių, nebijau to daryti. Esame buvę ir už Atlanto, Europos sostinėse. Raginu tai daryti.
– O ar yra tavo aplankytų vietų, į kurias nerekomenduotum vykti šeimai su vaikais? Kodėl?
– Keliauti su vaikais taip pat, kaip ir suaugusiems, nerekomenduočiau į karo ar kitas pavojingas zonas. Taip pat į tas vietas, kur vaikams nebūtų, ką veikti, kur nebūtų pramogų, nes vaikai mėgsta kažkokį veiksmą. Kita vertus, kai vienai šeimai organizavau kelionę į Ameriką, paklausiau po tos kelionės, kas jiems labiausiai patiko. Tai vaikų atsakymas buvo labai paprastas ir mane privertė nusišypsoti: „Labiausiai mums patiko baseinas“. Tai, žinot, kartais vaikams užtenka gero baseino ir šilto oro.
– Kalbant apie apsistojimą svečioje ar savo šalyje, kur dažniausiai apsistoji (viešbučiai, B&B, svečių namai ar pan.)?
– Nėra vieno patarimo, kur geriausia yra apsistoti – viešbučiuose, apartamentuose ar galų gale kemperiuose. Aš pats esu gyvenęs labai įvairiose vietose – dalinausi kambarį su kitais svečiais, gyvenau 5 žvaigždučių viešbučiuose, esu nakvojęs fantastiškoje jachtoje su nepakartojamais vaizdais... Visada reikia rinktis ir sau atsakyti, ko aš noriu. Ar aš noriu kokybės, patogumo, ar man svarbi vieta, ar aš noriu maistą gamintis namuose ir man reikalinga virtuvė. Atsakius į šiuos klausimus, tada yra lengviau išsirinkti, kokio tipo apgyvendinimas man geriausiai tinka.
– Kaip ieškai gyvenamosios vietos? Ar naudojiesi dirbtiniu intelektu paremtomis būsto nuomos paieškos sistemomis? Jei taip, kokios jos?
– Naudojuosi daugeliu sistemų ir nėra netgi TOP 5, kuriomis aš naudojuosi dažniausiai. Skirtingos sistemos dažnai pasiūlo skirtingas kainas. Bet iš tokių populiaresnių tikrai galima paminėti „Air B&B“. Jeigu aš ieškau apartamentų, tai yra nuostabi sistema, kurioje galima rasti sau patogių apgyvendinimo tipų – tai gali būti kambarys, butukas, vila ar net pilis. Tikrai rekomenduočiau ieškoti ne tik viešbučių.
– Kaip šios sistemos veikia? Ar teko girdėti, kad kai kurias iš šių sistemų kai kur net norima uždrausti valstybiniu lygiu?
– „Air B&B“ tai – platforma, kurioje žmonės gali išnuomoti savo būstą ir jį lengvai naviguoti internetu arba netgi savo mobiliajame telefone. Tai sudaro didelę konkurenciją viešbučiams. Panašiai kaip Uber‘is transporto sistemoje sukėlė revoliuciją, taip pat ir „Air B&B“ kelia revoliuciją apgyvendinimo sektoriuje. Dėl to kai kuriose valstybėse arba miestuose šią sistemą norima uždrausti.
– Ar yra tavo praktikoje buvę tokių atvejų, kai rezervavaisi gyvenamąją vietą, o atvykęs jos negavai?
– Man dar taip nėra buvę, kad būčiau užsisakęs viešbutį ir dėl kažkokių priežasčių jo negavęs. Aš naudojuosi patikimomis sistemomis, kurios pačios garantuoja, kad viskas būtų gerai. Jei žmonėms taip atsitinka, reikia visada bandyti susisiekti su tais, kurie pardavė tą paslaugą ir nebijoti reikalauti savo teisių, nebijoti pasidomėti, kas jums priklauso. Be abejo, visada svarbu pasirūpinti tinkamu draudimo polisu ne tik dėl sveikatos, bet ir visokių netikėtumų – bagažo dingimo ir t.t.
– Kur tavo keliai veda artimiausiu metu?
– Artimiausia mano kelionė į Barbadosą, Šv. Vincento ir Grenadines salą bei Guadelupę. Po to vyksiu į Paryžių. Čia sutiksiu Valentino dieną, o vėliau greičiausiai vyksiu į Berlyną ir galbūt Rodo salą Graikijoje. Dėl pastarųjų dviejų kelionių dar ne visai aiškūs planai – kartais aš nusprendžiu paskutinę sekundę, kur noriu vykti. Kažkada penktadienį, pirmą valandą dienos nusprendžiau, kad noriu tą pačią dieną atsidurti kitur. Ir po trijų valandų aš jau sėdėjau lėktuve ir skridau per Belgiją į Barseloną. Buvo fantastiška. Visiems linkiu daugiau tokio spontaniškumo, nes jis palieka neišdildomus įspūdžius.