Ne kartą Lietuvos teismuose keleivių iškeltas bylas pralaimėjusi populiariausia oro transporto bendrove laikoma „Ryanair“ ir šįkart patyrė nesėkmę – Vilniaus apygardos teismas paskelbė, kad skrydžių kompanija privalės sumokėti 3,5 tūkst. eurų kompensaciją, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir beveik 1,2 tūkst. Eur bylinėjimosi išlaidų.
Nors teisme priteistos piniginės sumos populiariausiai pasaulyje transporto bendrovei ir nėra didelės, tačiau vis tiek yra skausmingos – kaskart vis daugiau keleivių nutaria ginti savo pažeistas teises.
Airijos oro bendrovę į teismą padavė viena Vilniuje veikianti bendrovė, kuri keleiviams padeda išieškoti jiems priklausančias kompensacijas už skrydžių vėlavimą, atidėjimą ar atšaukimą. Teismui įteiktame ieškinyje buvo siekiama apginti vienuolikos keleivių teises – penki keleiviai prašė jiems priteisti kompensacijas už vėlavusį skrydį Vilnius-Malta, o kiti – už skrydžius Vilnius-Oslas ir Brėmenas-Vilnius.
Bylos duomenimis buvo nustatyta, kad skrydis į Maltą vėlavo daugiau kaip tris valandas, pagal atstumą, kuris viršijo 1,5 tūkst. km, jiems priklausė po 400 Eur kompensacijos. Tuo metu skrydžiai į Oslą ir iš Bremeno į Vilnių nesiekė 1,5 tūkst. km, todėl jiems turėjo būti išmokėtos 250 Eur dydžio kompensacijos.
Anot ieškinį pateikusios bendrovės, skrydžiai, dėl kurių buvo kilęs ginčas, vėlavo ne dėl ypatingų aplinkybių, be to, kitiems jais skridusiems keleiviams „Ryanair“ išmokėjo kompensacijas.
„Skundai dėl kompensacijų išmokėjimo buvo užregistruoti „Ryanair“ internetinėje svetainėje, tačiau bendrovės atstovai nepateikė jokio atsakymo“, – ieškinyje teigiama, kad nei atsakymų, nei kompensacijų nesulaukę keleiviai pasirašė reikalavimų perleidimo sutartis ir tarpininkus įgaliojo veikti jų vardu.
Tuo metu „Ryanair“ ne tik nesutiko sumokėti kompensacijų, bet ir aiškino, kad ginčai tarp oro bendrovės ir keleivių turi būti sprendžiami tik tiesiogiai.
Oro bendrovės atstovai aiškino, kad keleivių vardu veikianti bendrovė neturi teisės reikalauti kompensacijos, nes „Ryanair“ Bendrosios vežimo sąlygos ir nuostatos, kurios yra sudėtinė vežimo sutarčių dalis, draudžia reikalavimo teisės perleidimą tretiesiems asmenims.
„Reikalavimo teisių perleidimo sutartys yra nesąžiningos vartotojų atžvilgiu – dažniausiai keleiviai nesupranta, kad jie perleido reikalavimo teises ir jiems bus išmokėta 25 proc. mažesnė kompensacija, nei priklauso“, – teismui nurodė oro bendrovei atstovaujantys teisininkai.
„Skrydžių vėlavimas buvo „Ryanair“ darbo organizavimo pasekmė, bet ne aplinkybės, kurių oro vežėjas visiškai negalėjo kontroliuoti, ir ypatingos aplinkybės, kurios panaikintų oro vežėjo prievolę mokėti kompensaciją“, – atsikirto keleiviams atstovaujanti Lietuvos bendrovė, pažymėjusi, kad Lietuvos teismai „Ryanair“ Bendrųjų vežimo sąlygose numatytą draudimą perleisti reikalavimo teisę yra pripažinę nesąžininga ir negaliojančia.
„Su keleiviais sudaromos reikalavimo perleidimo sutartys nepažeidžia keleivių, kaip vartotojų, teisių ir nėra nesąžiningos jų atžvilgiu“, – buvo nurodoma teismui.
Tuo metu teismas nutarė visiškai patenkinti keleiviams atstovaujančios bendrovės ieškinį ir priteisti jiems priklausančias kompensacijas.
Pasak teisėjų, pagal reikalavimo perleidimo sutartis pradiniai kreditoriai (keleiviai) perleido savo turimas reikalavimo teises į „Ryanair“, kurias jie įgijo pagal Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentą.
Teismas kaip nepagrįstus pripažino oro bendrovės teiginius apie draudimą keleiviams perleisti reikalavimo teisę į kompensaciją, nes tai „blogina vartotojo teises, lyginant su nustatytomis Reglamente, apsunkina ir riboja teisių įgyvendinimą“, taip pat, anot teisėjų, „neužtikrina aukšto keleivių apsaugos lygio ir minimalių keleivių teisių“.
Pasak teismo, keleivių reikalavimai yra kilę ne iš su „Ryanair“ sudarytos sutarties, o Reglamento pagrindu: „Prievolės keleivių atžvilgiu pagal šį reglamentą negali būti apribotos arba jų negali būti atsisakyta, pirmiausia įtraukiant į vežimo sutartį leidžiančią nukrypti arba ribojančią nuostatą.“
„Pažymėtina, kad keleivių su „Ryanair“ sudarytos vežimo sutartys yra vartojimo sutartys, nes vežimo oro transportu paslaugą įsigijo fiziniai asmenys savo reikmėms iš „Ryanair“ kaip verslininkės, teikiančios minėtą paslaugą“, – teismas nurodė, kad iš sutarties kylanti reikalavimo teisė į kompensaciją nepakeičia šios sutarties kvalifikavimo kaip vartojimo sutarties.
Anot teisėjų, teismų praktikoje ne kartą pasisakyta, jog „Ryanair“ teiginiai, kuriais apribojima galimybė keleiviams perleisti reikalavimo teisę į kompensaciją, be to, keleiviai yra įpareigojimi pirmiausia tiesiogiai kreiptis dėl kompensacijos į oro vežėją, pablogina vartotojo teises, lyginant su nustatytomis Reglamente, taip pat apsunkina ir apriboja teisių įgyvendinimą, todėl oro vežėjo nustatytos sąlygos negali būti priežastis spręsti klaudimą dėl reikalavimo teisės negaliojimo.
Tačiau šio dokumento teismui neužteko – iš jo nebuvo aišku, ar jame buvo pažymėtas orlaivio durų atidarymo, o ne orlaivio nusileidimo ant tūpimo tako, laikas. Anot teisėjų, Europos Sąjungos Teisingumo Teismas yra konstatavęs, sąvoka „atvykimo laikas“, vartojama skrydžio keleivių vėlavimo trukmei apibūdinti, žymi bent vienų lėktuvo durų atidarymo momentą su sąlyga, kad nuo šio momento keleiviams leidžiama palikti lėktuvą.
Teismas konstatavo, kad „Ryanair“ neįrodė, kad skrydžio į Maltą įvykdymui laiku buvo imtasi visų įmanomų priemonių – pavyzdžiui, skrydžiui įvykdyti negalėjo būti panaudotas kitas orlaivis ir pan. Tokios pačios aplinkybės buvo konstatuotos ir vertinant vėlavusius skrydžius į Oslą bei iš Brėmeno į Vilnių.