Prisiteisti 250-400 eurų kompensaciją, priklausomai nuo skrydžio Europos Sąjungoje atstumo, galima, jeigu lėktuvas į galutinę kelionės vietą vėlavo atvykti ne mažiau kaip 3 valandas arba išvis buvo atšauktas dėl priežasčių, kurių oro bendrovė negalėjo numatyti iš anksto. Tačiau pasitaiko atvejų, kai skrydžių bendrovės atsisako išmokėti kompensacijas, nurodydamos, kad jos tiesiog nepriklauso.
Į tokią situaciją yra pakliuvęs ne vienas keleivis iš Lietuvos, tačiau atkakliausi vis tiek sugebėjo gauti kompensacijas – tereikia kreiptis į teismą, tam užtenka užpildyti viešai skelbiamus ieškinius dėl nedidelių sumų priteisimo.
„Tai labai paprasta procedūra, užpildžius ieškinį ir pateikus reikalingus dokumentus – skrydžių bilietus, patvirtinimą, kad skrydis vėlavo arba buvo atšauktas, bei oro bendrovės atsisakymą išmokėti kompensaciją, kuris turi būti išverstas į lietuvių kalbą, – sakė kitą iš Vilniaus oro uosto dažnai skraidančią bendrovę į teismą padavęs Delfi skaitytojas. – Aš bylą laimėjau, teismas priteisė kompensaciją. Maniau, kad tuo viskas ir baigėsi, bet po kelių savaičių sužinojau, jog oro bendrovė apskundė teismo sprendimą aukštesniam teismui, prašydama ne tik man nepriteisti kompensacijos, bet ir atlyginti visas ooro bendrovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. O jos net dešimt kartų buvo didesnės nei man priteista kompensacija. Žinoma, sunerimau, bet buvau tikras – apeliacinės instancijos teismas sprendimą paliks galioti. Taip ir buvo.“
Su viena dažniausiai iš Vilniaus skraidančia taip pat pigių skrydžių bendrove į teisinį ginčą įsivėlęs vyras mano, kad aviakompanijos, prašydamos iš keleivių priteisti bylinėjomis išlaidas, puikiai supranta, kad keleiviai yra silpnesnioji pusė ir taip siekia juos atbaidyti nuo savo pažeistų teisių gynimo. Tiesa, kai kurie keleiviai kreipiasi į tarpininkus, kuriems perleidžia savo turtinius reikalavimus, o šie už darbą sėkmės atveju pasiima ne mažesnį kaip 25-30 proc. atlygį nuo gautos kompensacijos dydžio. Bet ir joms ne visuomet pavyksta gauti kompensaciją iš karto, todėl teisininkai privalo kreiptis į teismą.
Vilniaus miesto apylinkės teismo atstovė Rimantė Kraulišė Delfi sakė, kad vien šiame teisme praėjusiais metais dėl kompensacijų priteisimo iš oro bendrovės buvo iškelta dvylika bylų, dar kelios – dėl žalos atlyginimo. O visai neseniai teismas dviejose bylose priėmė sprendimus, kuriais „Ryanair“ teks ne tik keleiviams sumokėti kompensacijas, bet ir atlyginti jiems atstovavusių teisininkų bylinėjimosi išlaidos. O jos – didesnės nei priteistos kompensacijos.
Vienoje byloje keleivis skundėsi, kad „Ryanair“ lėktuvas daugiau kaip tris valandas vėlavo atskristi į Didžiosios Britanijos sostinę Londoną. Kadangi sutrikdyto skrydžio atstumas yra daugiau kaip 1 500 km (buvo 1 682 km), keleivis prašė priteisti 400 Eur išmoką. Tuo metu kitas keleivis nepatogumų patyrė dėl atšaukto skrydžio iš Briuselio į Vilnių – jam priklausė 250 Eur išmoka, nes skrydžio atstumas neviršijo 1 500 km (1 467 km). Abiejose šiose bylose bylinėjimosi išlaidos sudarė po beveik 500 Eur, teismas jas priteisė.
Šie abu keleiviai savo reikalavimo teises perleido vienai tarpininkų bendrovei, kuri užsiima kompensacijų išieškojimu iš oro bendrovių. Kai teisininkai kreipėsi į „Ryanair“, kompanija atsisakė išmokėti kompensacijas, o atsiliepime į teismui pateiktą ieškinį nurodė, kad byla turi būti nagrinėjama tik Airijoje, nes čia yra oro bendrovės centrinė būstinė, ir tik pagal Airijos įstatymus. Anot „Ryanair“, „reikalavimo perleidimas yra laikytinas neteisėtu ne tik pagal Lietuvos teisę, tačiau ir pagal Airijos precedento teisę bet koks reikalavimo perleidimas laikomas administraciniu nusižengimu“.
Vilniaus miesto apylinkės teismas su tokiais oro bendrovės atstovų argumentais nesutiko ir nurodė, kad byla galėjo būti iškelta ne tik pagal oro linijų bendrovės buveinės vietą, bet ir pagal lėktuvo išvykimo ir atvykimo vietą. Teismas taip pat pažymėjo, kad keleiviai turėjo teisę perleisti reikalavimą kitai bendrovei, o ši – ginti jų interesus teisme.
Ieškinius patenkinęs teismas pažymėjo, kad pagal Europos parlamento ir tarybos reglamentą (EB), atšaukus skrydį ar jam vėluojant ilgiau nei 3 val. keleiviai turi teisę į kompensaciją, kurią skrydį vykdantis vežėjas turi išmokėti, nebent oro vežėjas įrodo, kad skrydis buvo atšauktas dėl ypatingų aplinkybių (politinis nestabilumas, meteorologinės sąlygos, pavojus saugumui, netikėtai atsiradę skrydžių saugos trūkumai ir streikai ir kt.), kurių nebūtų buvę galima išvengti net ir imantis visų pagrįstų priemonių.
Pasak teismo, „Ryanair“ neįrodinėjo, kad skrydžiai buvo atšaukti ir vėlavo dėl ypatingų aplinkybių, nepriklausančių nuo oro bendrovės, dėl to darytina išvada, jog keleiviai įgijo teisę iš oro vežėjo prašyti kompensacijos.
Oro bendrovė savo klientams jau buvo išmokėjusi 700 Eur kompensaciją, į šią sumą buvo atsižvelgta priteisiant turtinę ir neturtinę žalą.
Bylos duomenimis buvo nustatyta, kad dar 2018 m. vasarį vilniečiai buvo įsigiję lėktuvo bilietus iš Vilniaus į Vokietijos Frakfurto Hahno oro uostą, iš kur vėliau išskrido į Ispanijoje esančią Tenerifės salą. Po dvi savaites trukusių atostogų tokiu pačiu maršrutu poilsiautojai grįžo atgal į Lietuvą. Nė vienas „Ryanair“ skrydis nevėlavo, bet nemalonumų jie patyrė dėl to, kad vos tik iš Vilniaus atskridę į Hahno oro uostą pasigedo registruoto bagažo. Už keturių skrydžių paketo bagažą jie buvo sumokėję 160 Eur.
„Hahno oro uoste kreipėmės į dingusių daiktų skyrių, kuriame buvome priversti laukti net dvi valandas, kol buvome aptarnauti, – teigiama teismui pateiktame ieškinyje. – Užpildėme daiktų dingimo aktą, mums pažadėjo, kad bagažas bus surastas ir grąžintas. Atsižvelgiant į tai, kad bagaže buvo visi šeimos atostogoms reikalingi daiktai, mes išreiškėme pageidavimą, kad dingęs registruotas bagažas būtų pristatytas į Tenerifės salą – atostogų vietą. Atsakingi darbuotojai patikino, kad taip ir bus padaryta – dingęs registruotas bagažas bus pristatytas po dviejų dienų. Mes patikėjome ir kitą dieną išskridome į Tenerifės pietinį oro uostą. Tačiau po dviejų dienų atostogų vietoje jokio savo registruoto bagažo nesulaukėme. Kitą dieną mums paskambino atsakingi asmenys ir informavo, jog prarastas registruotas bagažas yra išsiųstas į Tenerifę. Tačiau, kaip vėliau paaiškėjo, tokia informacija buvo melaginga ir neatitinkanti tikrovės, nes mes nei po dviejų, nei po trijų dienų nuo atvykimo į Tenerifės salą, nei bet kada vėliau taip ir nesulaukėme savo registruoto dingusio bagažo.“
Vilniečiai tikino, kad atostogų metu net keletą kartų per dieną telefonu bandė susisiekti su Tenerifės oro uoste įsikūrusiu dingusių daiktų skyriumi, tačiau „po ilgų laukimų, kol kas nors atsilieps į skambutį, tekdavo skambutį baigti, kadangi taip niekas ir neatsiliepdavo.“
„Nepavykus susisiekti telefonu, mes kone kas dvi dienas vykdavome į oro uostą dėl informacijos apie dingusio bagažo buvimo vietą gavimo, tačiau „Ryanair“ atstovai šiame oro uoste kiekvieną kartą pateikdavo vis kitokią informaciją: arba kad dingęs registruotas bagažas Frankfurto Hahno oro uoste pakrautas ne į tą lėktuvą, arba – kad bagažas turėtų būti pristatytas jau už poros dienų, arba sugalvodavo dar kitokių priežasčių, – teigė jie. – Galiausiai mūsų atostogų pabaigoje oro bendrovės atstovai pradėjo sakyti, kad jie neva tai nežino, kur yra dingęs bagažas ir kada jis bus surastas bei pristatytas.“
Poilsiautojai teigė, kad registruotame bagaže buvo visi jų kelionei reikalingi daiktai – pradedant kosmetika, baigiant drabužiais ir avalyne. Visus bagaže buvusius ir dingusius daiktus jie įvertino beveik 2,5 tūkst. Eur, bet praėjus mėnesiui po kelionės „Ryanair“ jiems nutarė atlyginti tik nedidelę dalį patirtų nuostolių – 700 Eur.