Antikos laikų palikimas
Pastaruoju metu Italijoje duris atvėrė daug mažų alaus bravorų, kurių skaičius išaugo nuo kelių dešimčių prieš dešimt metų iki kelių šimtų dabar. Aludarystei pamatus Italijoje paklojo pats Romos imperatorius Agrikola, kuris taip pamėgo šį gėrimą, jog jam virti net pasamdė tris aludarius, o dar vėliau atidarė ir asmeninę aludę.
„Skirtingai nei daugelis linkę manyti, aludarystės, kaip ir vyndarystės, ištakos Italijoje siekia antikos laikus, tačiau alaus išpopuliarėjimui sutrukdė barbarai, dėl nežinomų priežasčių naikinę jų kelyje pasitaikiusius alaus bravorus”, – pasakojo R. Barakūnas.
Pasak „Kalnapilio“ vyriausiojo aludario, šiuo metu Italijoje verdamas alus turi savitas, tik tam kraštui būdingas gamybos tradicijas, skiriasi naudojami ingredientai. Garsėjantys kaip užkietėję gurmanai italai nebijo eksperimentuoti, todėl alaus skonis dažnai paįvairinamas kaštainiais, medumi, miros derva, granatais, juodaisiais ryžiais, neapsieinama be vynuogių.
Italai – neskubanti tauta
Italija visame pasaulyje garsėja savo kultūra, o patys italai – kaip garsiakalbiai gyvenimo gurmanai. Lankantis šioje šalyje neįmanoma nepastebėti ant kiekvieno kampo įsikūrusios jaukios kavinukės ar baro, kurie užsipildo nuo pat ankstaus ryto. Pusryčiai namuose, kaip ir skubėjimas, – ne italų būdui, o valgymo kultūra čia prilygsta savotiškam ritualui.
„Nors Italijoje darbo diena prasideda 10 valandą ryto, o pirmadieniais – tik 15 valandą, dėl paplitusios mados pusryčiauti mieste italai jau 7 valandą ryto sėdi kavinėse. Pusryčiai įprastai būna lengvi, kartais apsiribojant tik kavos puodeliu”, – sakė R. Barakūnas.
Po vidurdienio Italijoje prasideda siesta, reiškianti darbo nutraukimą nuo 13 iki 16 valandos popiet, kuomet ištuštėja visos gatvės ir tik nusileidus saulei italai vėl išeina į gatves, įsitaiso lauko kavinėse ar restoranuose ir laukia vakarienės, kuri prasideda ne ankščiau nei 19.30 val. Pasak italų, jei kas nors užkąs ankščiau, pames vakarienės alkį!
Menas derinti gėrimus su maistu
Visas socialinis gyvenimas Italijoje vyksta prie valgiais nukrauto stalo, todėl italai valgo daug ir neskubėdami. Kasmet Italiją aplanko net 50 mln. turistų, kurie nepraleidžia progos paragauti ne tik Viduržemio jūros regiono virtuvės patiekalų, bet ir itališko alaus, kuris, iš pradžių derintas tik su picomis, ilgainiui tapo daugelio patiekalų palydovu.
Virtuvės šefė siūlo be didelių pastangų pasigaminti gurmanišką patiekalą ir tikrą Italijos virtuvės pasididžiavimą - risotto.
-------------------------------------
Risotto su vytintu Proshutto kumpiu
Jums reikės:
210 g risotto ryžių
50 ml balto vyno
150 ml sultinio
20 g sviesto
20 g Parmigiano sūrio
40 g Proshutto kumpio
Lėkštės papuošimui:
Pesto padažas
Marinuoti pomidorai
Saulėje džiovinti pomidorai
Gaminimo eiga:
Sultinyje išverdame ryžius. Verdame ant lėtos ugnies, vis pamaišydami. Įpilame balto vyno. Kai sultinys įsigeria į ryžius, įdedame sviesto. Uždengiame dangčiu ir troškiname 10 min.
Paruoštą Risotto serviruojame ant lėkštės, gausiai apiberiame Parmeggianno sūriu ir papuošiame gabalėliu Proshutto kumpio, pesto padažu, saulėje džiovintais bei marinuotais pomidorais.
Gero apetito! Buon appetito!
-------------------------------------------
RIČARDO BARAKŪNO dosjė:
Vyriausias „Kalnapilio“ aludaris nuo 2002 m.
Daugiau nei 15 metų patirtis verdant alų ir kuriant naujus alaus receptus.
2002 metais baigė Skandinavijos aludarių mokyklą Danijoje (dabar sujungtą su Kopenhagos universitetu).
10 metų Kopenhagos universitete būsimus aludarius iš viso pasaulio moko alaus virimo meno.
Sertifikuotas alaus someljė nuo 2015 m.