Atsidūrę senamadiškame ar netgi naujame, stilingame viešbutyje, greičiausiai kur nors pastebėsite ananaso nuotrauką ar paveikslą. Tai svetingumo simbolis, kuris šiais laikais yra tapęs universaliu. Kodėl?
Dėl per amžius besitęsusių plėšikavimo ir kolonizavimo, ananasas plačiai pasklido po pasaulį ir pradėjo reikšti kažką daugiau nei tiesiog skanų vaisių. Be to, kad tapo svetingumo simboliu, ananasas turi ir tamsių imperialistinių šaknų.
Iki pat XV amžiaus ananasai Vakarų pasauliui nebuvo žinomi. Pietų Amerikos šalyse, tokiose kaip Brazilija, ananasai buvo auginami vietinių žmonių, tačiau už šių šalių ribų labai nedaug kas žinojo apie jų egzistavimą. Remiantis istoriniais pasakojimais, Kristupas Kolumbas buvo pirmasis europietis, susidūręs akis į akį su šiuo vaisiumi. Tai įvyko jo antrosios kelionės metu, 1493 metais, kai jis ir jo įgula atrado vieną Karibų kaimelį, kuriame žmonės valgė ananasus. Keliautojai jų paragavo ir, kaip rašoma šaltiniuose, ananasai jiems visai patiko, todėl jie nusprendė pasiimti šių vaisių plaukiant atgal namo, į Europą.
Kaip rašoma „Pasaulinėje maisto enciklopedijoje“, pats suvokimas, kad ananasas susijęs su svetingumu, iš tikrųjų atsirado būtent po tokių kelionių į Karibus. Keliautojai iš imperialistinių šalių plaukdavo į šias nutolusias salas ir atrasdavo vietinius žmones, kurie kabindavo šį vaisių virš savo namų įėjimo, šitaip pasveikindami atvykėlius.
Tačiau europietiškas ananaso simbolizmas reiškė daugiau nei tik svetingumą – jis reiškė ir prestižą. Turtingiausi iš turtingiausių pirkdavo šiuos vaisius, nors jie buvo neadekvačiai brangūs, kad pasirodytų prieš kitus turintys galimybę juos nusipirkti. Nors paklausa buvo nedidelė, aprūpinimas šiais vaisiais dažnai būdavo nepakankamas. Tai lėmė naujosios ananasų nuomos rinkos atsiradimą, kuri, kaip rašo istorikė Mary V. Thompson, turtingus europiečius išvedė iš proto. Europiečiai pradėjo auginti ananasus savo šiltnamiuose dar prieš XVII a.
Ananasai anais laikais buvo laikomi ir tam tikra ekstravagantiškumo išraiška. Amerikoje vienas ananasas galėjo būti parduotas už maždaug 8 tūkst. dolerių, skaičiuojant šiandieninėmis kainomis. Europoje kaina buvo ne mažiau perdėta, kai kuriais atvejais vieno ananaso vertė siekė maždaug 6825 EUR, skaičiuojant dabartinėmis kainomis. Dygliuotų vaisių iškabinimas svetainėse ir valgomuosiuose kambariuose ilgainiui tapo mada, plačiai pasklidusia tarp šeimininkių.
Šiandien ananasus galite rasti visur. Tačiau anų laikų Europoje jie buvo daugiau nei tiesiog egzotinis vaisius. Napoleono eros metu, politiniai karikatūristai piešdavo ananasus norėdami pavaizduoti ekstravaganciją. XVI a. krikščionių bažnyčia taip pat adaptavo šį simbolį, kai architektas Christopheris Wrenas pradėjo juos talpinti ant bažnyčios fleronų.
Tačiau griežtas ananaso įvaizdis sušvelnėjo. Dėl to, kad ananasą galėjo įsigyti vis daugiau žmonių, jis tapo visiškai įprastu vaisiumi. Pavyzdžiui, jūreiviai atveždavo šių vaisių namo iš savo kelionių ir pakabindavo juos ant namų vartų kaip svetingumo ženklą. Tai, kaip rašė istorikė Nicola Cornick, lėmė, kad ananasas ilgainiui pradėjo reikšti „svetingumą, gerą nuotaiką, šilumą ir šventę“.
Kai kitą kartą skanausite šio vaisiaus, pagalvokite apie jo imperinę praeitį. Jis savo kelią pradėjo kaip pačių turtingiausių skanėstas, kurį britų karališkieji botanikai 1640 metais buvo apibūdinę kaip „labai saldžiai kvepiantį, tokio skonio, lyg būtų sumaišyti vynas, rožių vanduo ir cukrus“, ir galiausiai tapo kažkuo labiau prieinamu ir reiškiančiu svetingumą.
Tačiau jeigu paklaustumėte, ką apie ananasus galvojo XVI a. gyvenę skurdesni europiečiai, šio vaisiaus apibūdinimas greičiausiai būtų kitoks.