Kaip rašoma Vikipedijoje, „nors kraštovaizdis labai primena karstinio proceso, susiformuojančio po klintimis, padarinį, kraštovaizdis vadinamas „pseudokarstiniu“, mat Danxia esančios uolienos – smiltainis ir konglomeratas“.
Dar vienas ypatingas Danxia vietovės bruožas – gausybė įvairiausių dydžių ir formų urvų susidarymas. Priešingai nei tikroje karstinėje vietovėje, kurioje susidaro gilūs ir susisiekiantys urvų tinklai, čia urvai yra paviršutiniai ir izoliuoti vienas nuo kito.
Vietovės pavadinimas kilo nuo Danxia kalno, esančio Renhua apygardoje Guangdongo provincijoje. Ten randami žymiausi šio kraštovaizdžio pavyzdžiai.
Per pastaruosius 70 metų, geologai ir geografai išskyrė per 700 šio tipo kraštovaizdžių Kinijoje, daugiausiai jų – pietryčių ir pietvakarių Kinijos srityse. Dabar tokių kraštovaizdžių tyrinėjimas yra laikomas sub-geomorfologine disciplina, o Danxia kalnas tapo Kinijos Danxia kraštovaizdžio tyrinėjimų baze.
Danxia vietovėje stūksančių uolų sienos ir skardžiai sudaryti iš raudono smiltainio ir konglomerato. Prieš maždaug 100 milijonų metų čia telkšojo didžiulis vandens ir sąnašų rezervuaras, kurį maitino aplinkinių kalnų nuotekos. Dėl globalinės temperatūros kilimo, šis rezervuaras išdžiūvo, o dėl prasidėjusių sausrų nuosėdos oksidavosi ir įgavo rūdžių spalvą.
Po maždaug 30 milijonų metų, daubos dugne susiformavo 3700 metrų storio vientisas sluoksnis, vadinamas kreidos klodu, o ant jo Kreidos periodu – 1300 metrų storio kitas uolienų sluoksnis, iš kurio susiformavo dabartinės Danxia kalno viršūnės. Per kitus 30 milijonų metų kalnodaros procesų, visas rezervuaras kilo ir leidosi daugybę kartų.
Per plyšius ir įtrūkimus tekantis vanduo išgraužė nuosėdines uolienas, šlaitas įgriuvo ir nuslinko, atidengdamas mums dabar matomas raudonas nuotrupines uolienas. Danxia kalno vietovėje tebevyksta kalnodaros procesai: pastaraisiais 500 000 metų, per 10 000 metų vidutiniškai pakyla 0,8 metro.
