Čia galima paskanauti šviežutėlio strutienos kepsnio, sužinoti apie itin tvirtos stručio odos ypatumus ir net praskrieti ant didžiulio paukščio nugaros!
Plunksnos – aukso vertės
Dėl tos nelemtos skrybėlių mados stručiai XVIII a. taip gausiai medžioti, kad buvo atsidūrę ant išnykimo ribos. Už jų išlikimą padėkoti reikėtų Eutshorno ūkininkams: jie pirmieji sugebėjo laukinius paukščius paversti naminiais ir stebėtinai greitai atkurti jų populiaciją.
Šeštajame XIX a. dešimtmetyje Pietų Afrikoje suklestėjęs stručių verslas atnešė neįtikėtinus turtus jų augintojams. Anuomet kilogramas stručių plunksnų kainavo tiek pat kiek kilogramas aukso.
Stručių augintojų pilaitės iš kitų pastatų išsiskiria ir šiandien. Tiesa, į jas patekti negalima – čia gyvena buvusių magnatų palikuonys. Teigiama, kad turtus iš stručių plunksnų susikrovę augintojai namuose turėdavo ne mažiau kaip 18 kambarių, o jų vonios buvo tokio dydžio, kad joms užpildyti prireikdavo net 1 500 litrų vandens. Medžiagas namo dekoracijoms gabendavo iš Anglijos ir Olandijos, iš Italijos laivais keliaudavo marmuras, iš Graikijos – puošnios kolonos, o mediena būdavo plukdoma net iš Indijos. Priešais kiekvieną tokią pilaitę stovėdavo didžiulis bokštas, rodantis aukštą šeimininko statusą tuometėje visuomenėje.
Tais laikais reta save gerbianti Vakarų pasaulio ponia išdrįsdavo pasirodyti viešai be stručio plunksnomis puošto galvos apdaro. Šiandien ryškiomis spalvomis dažytos stručio plunksnos domina nebent Brazilijos karnavalo dalyvius ar Mulen Ružo šokėjas, tad didžiausias šių dienų stručių augintojų pajamų šaltinis – patvari šių paukščių oda, gardūs kiaušiniai ir mėsa, išsiskirianti itin mažu riebalų ir cholesterolio kiekiu.
Antikinis milžinas
Jei strutis jums primena prieštvaninį gyvį – esate labai netoli tiesos. Būdamas beveik 3 metrų aukščio ir sverdamas net 130 kilogramų, šis neskraidantis antikinis milžinas išgąsdintas gali sprukti net 70 kilometrų per valandą greičiu. Stručio verčiau nepykdyti: jei visa jėga jis spirteltų savo raumeninga koja, kažin ar liktumėte gyvas.
Pietų Afrikos stručiai – patys vertingiausi iš visų stručių rūšių, nes turi gražiausias ir minkščiausias plunksnas, tvirčiausią odą, sultingiausią mėsą ir geriausios kokybės kiaušinius.
Vidutinėje Eutshorno apylinkėse įsikūrusioje fermoje auga apie 2 tūkst. paukščių. Gražuoliai patinai puikuojasi vešliomis juodomis plunksnomis, o patelės – kukliai pilkos. Stručio kokybė ir vertė nustatoma pagal sparnų ir uodegos grožį. Tačiau uodegos grožiui, atrodo, neabejingi ir patys paukščiai: patinai, kovodami dėl patelių dėmesio, dažnai negailestingai išpešioja vienas kitam plunksnas iš uodegos, nes tik tas, kuris turi jų daugiausia, susilaukia didžiausio palankumo iš viso būrio patelių.
Stručio patelė kas dvi dienas padeda po vieną kiaušinį ir deda jų tiek, kiek pati gali užgulti savo kūnu ir sparnais: paprastai nuo 11 iki 16. Šeimoje patinas peri kiaušinius naktį, o dieną šias pareigas perima patelė: jos pilkos plunksnos – kur kas geresnė maskuotė laukiniame pasaulyje.
Skrandyje – 2 kg akmenų
Tačiau taip vyksta tik laukinėje gamtoje. Komercinėse stručių fermose ūkininkai kasdien nugvelbia po kelis stručio kiaušinius, o kadangi paukštis nemoka skaičiuoti, jis ir toliau deda kitus, tikėdamasis visus kiaušinius uždengti savo kūnu ir sėkmingai juos išperėti. Taip viena stručio patelė fermoje padeda net 60 kiaušinių, beveik visi skubiai nunešami į dirbtinai šildomą peryklą.
Stručio kiaušinis sveria 1,5 kg, o jo lukštas toks tvirtas, kad gali atlaikyti ant kiaušinio stovintį 120 kg sveriantį žmogų. Tvirtumu lukštas prilygsta porcelianui, todėl besiritančių mažylių laukia rimtas darbas: išsikrapštyti iš kiaušinio jiems pavyksta per dvylika valandų ir dažniausiai prireikia mamos kieto snapo pagalbos.
Atsargiai – strutis!
Vaikštinėjant po stručių fermą reikia laikytis atokiau nuo šių smalsių paukščių, mat ne vienas žioplinėjančio turisto daiktas atsidūrė šio sunkiausio pasaulyje paukščio pilve. Ko tik neranda stručių skrandžiuose skerdykloje dirbantys darbininkai: prarytą vaikišką batelį, kokakolos skardinę ar kelionės nuotraukų pilną fotoaparatą...
Kuo jau kuo, bet protu stručiai, deja, negali pasigirti. Šių paukščių viena akis sveria daugiau nei smegenys – jos tokios mažos, kad tilptų į šaukštą. Jei nori nenuoramą strutį pažaboti, užtenka jam ant galvos užmauti maišą. Nebūdamas labai protingas, paukštis įsitikinęs: jei jis negali matyti aplinkinių, šie taip pat jo nemato.
Pietų Afrikoje dažnai rengiamos stručių lenktynės. Gausiai susirinkę žmonės stato pinigines sumas už greičiausius paukščius. Tam, kad šis sunkus milžinas skuostų iš visų jėgų, reikia labai garsiai šaukti. Aš taip pat neatsilaikiau pagundai išbandyti stručio žokėjaus, kuris negali būti sunkesnis nei 70 kg, duoną. Sėdėti ant plataus paukščio užpakalio išties patogu! Kojas uždengus stručio sparnais ir už jų tvirtai laikantis, galima smagiai skrieti pašėlusiu greičiu!
Kiaušinių puota
Jei kada sugalvosite gaminti iš stručio kiaušinių, žinokite, kad vienas toks milžinas gali pamaitinti net 15 išalkusių vyrukų, nes prilygsta 27 vištų kiaušiniams. Patartina kepti kiaušinienę, taip sugaišite mažiau laiko: stručio kiaušinis išvirs per 2 valandas, o kiaušinienę pagaminsite per pusvalandį. Tačiau per dažnai piktnaudžiauti stručių kiaušiniais nedera, mat juose itin daug cholesterolio. Vienas šio didelio kiaušinio trynys tolygus 36 vištos kiaušinių tryniams.
10 faktų apie stručius
1. Stručiai gyvena 60–70 metų.
2. Turi tik 2 pirštus. Visi kiti paukščiai – 4 pirštus.
3. Sveria 120–160 kg.
4. Stručių puikus regėjimas: jie mato iki 3,5 km dieną ir 50 m naktį.
5. Stručių oda labai stipri, nesusidėvi 20 metų, todėl labai brangi. Kuo
daugiau ant jos „spuogelių“, tuo vertingesnis odos gabalas.
6. 14 mėnesių – optimalus stručio amžius komerciniame ūkyje. Tuomet jo
mėsa sultingiausia, oda minkščiausia.
7. Stručių mėsa beveik neturi riebalų ir cholesterolio.
8. Iš vieno stručio išgaunama 17 kg aukščiausios kokybės nugarinės mėsos.
9. Stručio kakle – net 19 slankstelių, tad jis ypač lankstus.
10. Vienas stručio kiaušinis prilygsta 27 vištų kiaušiniams.