„Kelionė nebuvo spontaniška – ji buvo planuota ir ilgai brandinta. Viso to pradžia buvo prieš 5 metus, kai buvo organizuota kalėdinių atvirukų piešimo akcija. Joje dalyvavau kaip savanoris – padėjau vaikams piešti atvirukus“, – pasakoja keliautojas.
Tada jis sako supratęs, kad parama vaikams negali būti vienas atvykimas prieš Kalėdas ir pradėjo ten lankytis dažniau.
„Man atrodo, kad parama yra, kai tu gali į jų gyvenimus įnešti tęstinumą, visada juos palaikyti, suteikti žinių, padėti grūdinti jų charakterį, valią. Ta kelionė buvo viso to tęstinumas“, – aiškina A. Beržinis.
Pasak jo, vaikai kelionės labai laukė ir lagaminus pakuotis pradėjo dar likus savaitei iki išvykimo.