Keliaudami į užsienį žmonės negalvoja apie galimas nelaimes ar sveikatos sutrikimus, rašoma pranešime žiniasklaidai. Sutrikus sveikatai svečioje šalyje griebiasi šiaudo ir stengiasi užsienio gydymo įstaigoms teikti tokius su sveikatos apsauga susijusius dokumentus, kokius turi.
„Keliavimo sezonas jau pačiame įkarštyje, todėl pastebime, kad žmonės neretai išvyksta atostogų nežinodami, kuo jiems užsienyje leidžia pasinaudoti vienas ar kitas su jų sveikatos apsauga susijęs dokumentas“, – sakė draudimo bendrovės „Gjensidige“ Draudimo produktų, kainodaros ir rizikos vertinimo departamento vadovas Baltijos šalims Andrius Dambrauskas.
A.Dambrausko teigimu, pasitaiko atvejų, kai Europos sveikatos draudimo kortelė tapatinama su kelionių draudimu. „Pirmiausia, po Europos valstybes keliaujantys žmonės ne visada žino, kad Europos sveikatos draudimo kortelė jiems garantuoja būtinąją medicinos pagalbą valstybinėse gydymo įstaigose. Tai reiškia, kad apmokama ne už visas suteikiamas medicinos paslaugas. Patekus į kitokią gydymo įstaigą, padėti galėtų tik savanoriškas kelionės draudimas“, – pasakojo draudimo bendrovės atstovas.
Jis atkreipė dėmesį, kad būtinosios medicinos pagalbos apimtys Europos šalyse yra skirtingos, todėl kai kur žmonės už suteiktas paslaugas turi sumokėti priemokas. „Jas, kaip ir transportavimo ar paslaugų, suteiktų privačioje sveikatos priežiūros įstaigoje, išlaidas atlygina draudimo bendrovės“, – kalbėjo draudikas.
Pasak A.Dambrausko, į svečias šalis keliaujantys žmonės taip pat ne visada atkreipia dėmesį į kortelės galiojimo ribas. „Užsisakę ją kelionėms po Europą, bando Europos sveikatos draudimo kortele pasinaudoti ir Turkijoje, Egipte ar kitose tarp mūsų šalies keliautojų populiariausiose šalyse. Planuojant atostogas šiose valstybėse reikėtų rinkis kelionių draudimo apsaugą, o Europos sveikatos draudimo kortele naudotis Europos Sąjungos, Europos ekonominės erdvės šalyse ir Šveicarijos konfederacijoje“, – teigė draudimo bendrovės atstovas.
Jis taip pat patarė vykstant į užsienį pasitikrinti dokumentų galiojimo laiką. „Kad jie baigė galioti keliautojai kartais sužino tik tada, kai įvyksta nelaimė, todėl reikėtų nepamiršti prieš kelionę pasitikrinti datas ir, esant reikalui, atnaujinti dokumentą. Draudimo sutartis taip pat rekomenduojame sudaryti prieš išvykstant, nes draudimo apsauga įsigalioja nuo draudimo liudijime nurodytos dienos 00:00 val. (Lietuvos laiku), bet ne anksčiau nei sumokama draudimo įmoka. Draudimo sutartis negalioja, jei ji buvo sudaryta apdraustajam esant užsienyje. Išskyrus atvejus, kai sutartis pradeda galioti po 7 kalendorinių dienų po draudimo sutarties sudarymo ir įmokos sumokėjimo“, – patarė A.Dambrauskas.
Anot draudimo bendrovės atstovo, keliautojai, vykdami į užsienį, visada turėtų įsivertinti, į kokią šalį jie važiuoja, kiek ten kainuoja medicinos paslaugos ir kokių nelaimingų atsitikimų per atostogas gali įvykti. „Pirkdami maisto produktus, žmonės pirmiausia pasirenka gamintoją, skaito jų sudėtį, kainą ir analizuoja kitas detales, taip reiktų elgtis ir renkantis kelionių draudimo paslaugą. Visada labai svarbu išsiaiškinti sutarties sąlygas ir įsitikinti, kad pasirašoma draudimo sutartis apsaugos nuo tų rizikų, su kuriomis galimai teks susidurti. Svarbiausia, kad draudimo apsauga atitiktų konkrečius kiekvieno keliautojo poreikius“, – patarė draudikas.
A.Dambrauskas atkreipė dėmesį, kad keliaudami į užsienį žmonės dažniausiai renkasi medicininių išlaidų draudimą. „Jie pasirūpina pagrindu – draudimu, kuris atlygins išlaidas, jei teks gydytis, pirkti vaistus, o esant reikalui – pargabens namo“, – pasakojo draudimo bendrovės atstovas.
Jo teigimu, keliaujantys žmonės dažnai renkasi ir nelaimingų atsitikimų draudimą. „Jis praverčia tuomet, jei susižeistumėte ir gydymą tęstumėte namie. Tada gautą draudimo išmoką galėtumėte panaudoti reabilitacijai, sveikatos stiprinimui“, – kalbėjo A.Dambrauskas.
Pasak jo, kartu su vaikais keliaujantys žmonės dažnai pasirūpina neįvykusios kelionės draudimu. Draudimo bendrovės duomenimis, populiarėja ir kelionės dokumentų, inventoriaus, bagažo draudimo rūšys bei kelionės jungties praradimo draudimas.