Taip pat skaitykite: Kaip išsirinkti ką ir kur valgyti atostogaujant užsienyje
Šį sykį nusikelkime į šaltąją ir žuvimi kvepiančią Skandinaviją.
Švedija
Švedijos kulinarinei kultūrai nėra būdingas rafinuotumas, kaip pvz., prancūziškajai. Tačiau šioje šalyje pavalgysite tikrai skaniai ir sočiai. Švedija – jūrinė valstybė, todėl žuvies patiekalai čia populiariausi.
Švedai moka ypač gerai marinuoti bei konservuoti maistą, ypač žuvį. Beje, švedai viską valgo su švediška rugine duona.
Tačiau ypatingo dėmesio verti populiarieji švediški patiekalai ir pats maisto pateikimo būdas, dar vadinamas „švedišku stalu“ (šved., smörgåsbord).
Visame pasaulyje populiarųjį švedišką stalą švedai pasauliui pristatė 1939 m. Niujorke vykusioje pasaulinėje parodoje. Šiandien tai populiariausias maisto serviravimo būdas banketuose bei dideliuose priėmimuose. O dabar - apie tai, ko būtina paragauti Švedijoje:
• Sūdyta lašiša arba gravlax – skandinavų pasididžiavimas. Švedai apskritai didžiuojasi savo įgūdžiais ruošti žuvį (ypač lašišą). Net keltuose ar kruiziniuose laivuose galite nusipirkti suvenyrinių sūdytos ar rūkytos lašišos gabalėlių pakuočių. Tokią lašišą švedai dažniausiai patiekia kaip užkandį su juodos duonos riekele, garstyčių padažu, pabarsto krapais arba serviruoja su karštomis virtomis bulvėmis.
• Silkė (šved. strömming) – Švedijoje antra pagal populiarumą žuvis, kuriai paruošti švedai turi galybę receptų. Užkąsdami duona, sūriu ir kiaušiniu ją valgo net pusryčiams. Drąsieji skonių ieškotojai gali paragauti Surströmming – mažiausiai pusmetį brandintos silkės, kuri dėl cheminių reakcijų (cukrus virsta rūgtšimi, dujomis ir alkoholiu) skleidžia itin nemalonų kvapą. Tokią silkę net patys švedai rekomenduoja valgyti lauke.
• Räkor – taip vadinamos Švedijoje ruoštos mažosios krevetės. Nors jos gaudomos visame pasaulyje, tačiau švedai jas moka paruošti ypatingai. Paparastai jas verda su kiauteliu ir valgo kaip užkandį. Ragaukite jas šviežiai paruoštas, o ne šaldytas.
• Nyponsoppa arba erškėtuogių sriuba, kuri gali būti valgoma pusryčiams, desertui (su pienu ar vaniliniais ledais) arba patiekiama kaip gėrimas. Ši sriuba gali būti šilta arba šalta ir gardinama migdolų gabalėliais. Švedai apskritai labai mėgsta saldžias sriubas ir verda jas dažniausiai šaltuoju laikotarpiu (pavyzdžiui, dar labai populiari yra bruknių sriuba).
• Švediškas šakotis arba spettekaka. Jis ypač populiarus pietinėje Švedijos dalyje, Skåne provincijoje ir laikomas kulinariniu paveldu.
• Švedai garsėja savo kepiniais ir saldžiaisiais patiekalais. Vienas iš tokių yra „princesių tortas“ (šved. Princesstårta). Tai tradicinis desertas, aplietas žaliai dažytais marcipanais, o ant viršaus dekoruotas rausvos spalvos rože. 1930 m. šį tortą sukūrė trijų Švedijos princesių mokytoja ir jis buvo vadinamas tiesiog „žaliuoju“. Tačiau mažosios princesės taip jį pamėgo, jog jam buvo suteiktas „princesių torto“ pavadinimas.
• Cinamono bandelių (šved. kanelbullar), susuktų spirale, galite nusipirkti visur, net degalinėse. Tačiau „teisingų“ bandelių geriau ieškoti vietinėse kepyklėlėse.
• Švedai labai daug kur naudoja uogas, ypač bruknes ir braškes. Bruknių džemas ir pagardai čia labai populiarūs, o braškės dėl ypatingo klimato (ilgų šviesių dienų ir vėsių naktų) uogas padaro itin saldžias. Jei Švedijoje būsite braškių sezono metu, turite jų paragauti.
Suomija
Kaip ir kitose Skandinavijos šalyse, Suomijoje neapsieinama be žuvies ir ypač be sūdytos ar rūkytos lašišos bei mėsos. Suomiai valgo daug grybų, uogų ir vietinių daržovių.
Šiandien jų tradicinę daržovę ropę po truputį išstumia bulvės. Suomija istoriškai palaikydavo ryšius su Rusija, tad ir maisto kultūra turi panašumų. Pavyzdžiui, čia geriamas kisielius, tepami buterbrodai, o žiemą – kepami blynai.
Patys suomiai apie blynus juokauja, kad jie lyg mažos saulytės šiek tiek sušildo šaltas ir tamsias žiemos dienas. Suomijos ir Švedijos virtuvės labai panašios: juose ruošiama lašiša gravlax, kai kurie troškiniai. Suomijos virtuvėje – daug ilgai troškinamų patiekalų (ypač mėsos), taip pat čia vyrauja paprastumas ir labai vertinama produktų kokybė.
• Tamperė garsėja juodomis kraujinėmis dešromis. Suomiška dešra šiek tiek salstelėjusi, todėl derinama su bruknių pagardais. Tai Vokietijos maisto kultūros įtaka.
• Elniena, pagrindinė suomių mėsa, mums – egzotika, o ten – kasdienybė. Labai mažą kiekį šios mėsos suomiai eksportuoja, nes didžiąją dalį suvartoja šalies viduje.
• Nakkisoppa – tradicinė suomių sriuba, gaminama iš luptų virtų bulvių, morkų, svogūnų, dešrelių ir sultinio. Bulves suomių maisto kultūroje sutiksite visur – virtos, keptos, skrudintos, trintos ir kitaip paruoštos jos papildo mėsos, žuvies ir kitus patiekalus.
• Juokaujama, jog suomių sušiai turėtų prilygti japoniškiems, nes čia ištisus metus žvejojama (labai populiari žiemos žvejyba), tad baltos mėsos žuvys, silkė ir lašiša čia vertinamos ir nuolat valgomos.
• Kalbant apie sriubas, būtinai reikia paminėti ir paragauti lašišos sriubos lohikeitto. Suomiai apskritai jas labai mėgsta ir turi specialių, tik sriubų restoranų meniu. Be minėtos lašišos reikia paragauti žuvienės, česnakinės ar pupų sriubos.
• Vietinių daržovių asortimentas ribotas. Todėl čia populiariausios gūžinės ir šakniavaisinės daržovės (burokai, kopūstai, ropės). Dėl to suomiai labai daug gamina patiekalų iš kopūstų. Kaalikääryleet arba kopūstų suktinukai, įdaryti jautiena ir svogūnais, valgomi su bruknių pagardu, o Kaalilaatikko yra vietinis kopūstų troškinys (gardinamas taip pat bruknių džemu). Kalėdų laikotarpiu valgomos burokėlių salotos.
• Suomijoje labai populiarios javų kultūros, todėl čia košės ir duona užima garbingą vietą. Verta atkreipti dėmesį į bruknių košę Vispipuuro – tai ryškiai rožinės spalvos bruknių ir manų kruopų košė. Košės valgomos paprastai pusryčiams, o žiemos švenčių laikotarpiu jos dar gardinamos cinamonu.
• Suomiai labai mėgsta miško uogas – mėlynes ir bruknes. Desertui dažniausiai kepa pyragus su šių uogų įdaru, taip pat populiarus obuolių pyragas, o Kalėdų laikotarpiu – imbieriniai ir „tetos Hanos“ sviestiniai sausainėliai. Sako, kad kartą jų paragavęs, negali sustoti.
Norvegija
Norvegijoje populiariausia aviena ir žuvies patiekalai
• Svečiuojantis Norvegijoje būtina paragauti kuriuo nors būdu (vienu iš daugelio) paruoštos avienos: fenalår – sūdytos, prieskoniais marinuotos ir vytintos avienos kojos, fårikål – ilgai ir lėtai virtos avienos su kopūstais ir negrūstais pipirais (patiekalas populiariausias rudenį), o gurmanams rekomenduojamas smalahove – sūdyta ir kartais dar rūkyta avies galva (populiariausias patiekalas Norvegijos vakarinėje dalyje; čia jis valgomas rudenį ir per Kalėdas). Pinnekjøtt – sūdyti ir dažnai dar beržo dūmuose parūkomi avienos šonkauliai, patiekiami su dešrelėmis, trintomis bulvėmis bei ropėmis.
• Natūralu, jog kitas šios jūrinės valstybės kulinarinis „koziris“ yra žuvis. Norvegai turi labai daug būdų ją paruošti. Daugelis pasaulinio lygio virtuvės šefų vertina tik norvegišką lašišą (sūdytą, rūkytą).
• Įdomi patirtis – paragauti Norvegijoje populiarios džiovintos menkės tørrfisk, tradiciškai gaminamos Lofoteno salose. Kitas ekstremalus „žuviškas“ atradimas – rakfisk – tai sūdyta ir 6-12 mėn. fermentuota žuvis (dažniausiai upėtakis), kuri valgoma neapdorota.
• Norvegai labai didžiuojasi savo vandenyse gaudoma arktine menke (norvegiškai dar vadinama skrei – „keliautojas“), kuri per 12 val. nuo pagavimo supakuojama ir eksportuojama į visas pasaulio šalis.
• Mėsos mėgėjus norvegai vaišina tradiciniais jautienos kukulaičiais kjøttkaker, patiektais su padažu, pupelėmis ir virtomis bulvėmis. Šis patiekalas norvegų valgomas kone kasdien.
• Brunost („rudas sūris“) gaminamas panašiai kaip Vokietijoje iš karamelizuoto karvės pieno. Ploni jo griežinėliai valgomi su skrudintos, traškios duonos riekelėmis. Šis sūris naudojamas ir padažų gamyboje.
Ypač jis tinka su kadagio uogomis. Šis derinys padažams suteikia stebuklingą skonį. Neapsirikite, Norvegijos parduotuvėse galite rasti ir geitost (minėtas rudasis sūris, pusiau sumaišytas su ožkų pienu) ir ekte geitost (sūris, pagamintas tik iš ožkų pieno). Rinkitės pagal savo skonį.
• Multekrem – tradicinis norvegų desertas, pagamintas iš su cukrumi plaktos grietinėlės ir laukinių tekšių (aviečių atmaina). Per Kalėdas tai būna pagrindinis desertas.
• Aquavit yra nacionalinis šalies gėrimas. Tai bulvių distiliatas, aromatizuotas įvairiomis prieskoninėmis žolėmis: kmynais, anyžiumi, krapais, pankoliu ar kalendra. Vaišinamasi juo dažniausiai per Kalėdas.
Islandija
Islandijos klimatas ir žemė nėra dosnūs. Tad pirmieji Islandijos gyventojai turėjo būti itin išradingi, kad prasimaitintų iš akmeninės žemės ir jūros. Šiandien išvystyta šalies infrastruktūra ir globalizacija leidžia atsivežti įvairių produktų iš kitur.
O Islandijos virtuvė asimiliavosi su žemynine Europa. Tačiau šalis turi kelis tradicinius patiekalus, kurių neparagausi niekur kitur.
• Plokkfiskur – tradicinis Islandijos žuvies patiekalas („sutrinta žuvis“) gaminamas iš žuvies likučių. Virta menkė ar otas suskaidomi šakute ir sumaišomi su virtomis bulvėmis, svogūnų padažu, sviestu, miltais ir pienu. Visa tai dar pagardinama prieskoniais, baltuoju padažu ir kepama su sūriu. Kiekvienas tradicinio maisto restoranas siūlo šį patiekalą.
• Hákarl – ypatingas islandų patiekalas, skirtas stiprių nervų gurmanams. Tai specialiu būdu brandinta ryklio mėsa. Stiprus amoniako dvokas yra kur kas bjauresnis nei pats skonis, todėl paragauti šio delikateso ryžtasi ne kiekvienas. O jei visgi pamėgina, tai valgo mažais gabalėliais, greit nuryja ir būtinai užgeria stipresniu gėrimu.
• Islandai daugiausiai gamina iš avienos, tačiau valgo ir arklieną bei elnieną. Kur kas egzotiškiau paragauti banginio ar pufino (vietinis jūrinis paukštis) mėsos. Restoranai siūlo skirtingai paruoštos, sūdytos ar grilyje keptos šios išskirtinės mėsos.
• Dešrainiai nėra Islandijos kulinarijos paveldas, tačiau čia jie labai populiarūs. Gaminami iš avienos, gardinami garstyčiomis, pomidorų padažu, keptais svogūnais ir įvairiais majonezo padažais.
• Hangikjöt – rūkyta aviena. Visą vasarą avys ganosi laisvos, o be skurdžios žolės ir krūmokšnių ėda augančias prieskonines žoles. Dėl to jų mėsa „marinuojasi“ dar besiganant laukuose.
Rūkytą avieną islandai patiekia su bulvėmis, bešamelio padažu, burokėliais ir žirneliais. Labai skani ir avienos sriuba, kurios sultinys verdamas kelias valandas (verda avienos kaulus su daržovėmis). Patys islandai sako, jog šią sriubą skaniausia valgyti kitą dieną.
• Skry – neriebus pieno produktas, kurio rasite kiekviename prekybos centre bei daugelyje vietinių restoranų. Tai sūris, tačiau jo konsistencija ir skonis labiau primena jogurtą ir jis valgomas pagardintas vaisiais arba naudojamas kitų desertų gamyboje.
Na, o jei kol kas nesiruošiate keliauti svetur, skaniuosius Europos meniu perliukus galite pasigaminti ir namuose. Kai kuriuos minėtus tradicinius šalių patiekalus rasite knygoje „Gurmaniški pietūs kitaip... Europos meniu perlai“. Pasikvieskite Europą į savo virtuvę!