Kretingos kraštas ir miestas pasigirti gali daug kuo. Tačiau visoje lankytinų objektų gausoje reikėtų atkreipti dėmesį į keletą stebuklais garsėjančių objektų, rašoma Kretingos rajono TIC pranešime žiniasklaidai.
1. Šv. Antano Paduviečio paveikslas
Kretingos Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčioje lengva atpažinti lankomiausią objektą – tai garsusis Šv. Antano Paduviečio altorius. Garsus yra jame esantis paveikslas. Dėl jo į Kretingą jau nuo seno plūsta minios tikinčiųjų. O ir netikintys linkę pasmalsauti – kuo jau toks ypatingas tas Kretingos Antanas? Bažnyčioje altorius šiam šventajam pastatytas dar XVIII amžiaus viduryje – galimai tai nebuvo pirmasis altorius, tik apie ankstesnius nėra žinių.
Žinoma tai, kad būtent nuo tada Šv. Antano kultas tik stiprėjo – tikinčiųjų srautus dar labiau padidino gautos šventojo relikvijos, kurių tikrumą patvirtino pats vyskupas Motiejus Valančius. Prie šių relikvijų, parklupę priešais šventojo atvaizdą žmonės meldžia įvairių dalykų: meilės, sėkmės ieškant pamesto daikto, o svarbiausia – sveikatos. Būtent sveikatos stebuklais labiausiai ir yra išgarsėjęs Šv. Antano Paduviečio paveikslas – antras Europoje pagal lankomumą, po Paduvos Italijoje. Stebuklų gausą išduoda votai prie altoriaus – iš brangiųjų metalų pagamintos širdys, rankos, kojos. Visai tai – padėka šventajam už išklausytus sveikatos maldavimus. Vietiniai kretingiškiai galėtų papasakoti dešimtis istorijų, kaip melsdamiesi Šv. Antanui pasveiko ir nuo baisiausių ligų.
2. Kretingos Lurdo šaltinis
Vandeniui lietuviai visada suteikdavo ypatingų galių. Kretingoje yra net dvi vietos su, kaip tikima, stebuklingais vandenimis. Vienas iš jų – šaltinėlis – pagal legendas srovena iš po Šv. Antano Paduviečio altoriaus ir ištrykšta netoliese esančioje sodyboje, Vilniaus gatvės šlaite. Dar visai neseniai buvo galima pamatyti žmonių, didelėse talpose išsivežančių paslaptingo šaltinio vandens. Vis dėlto, stebuklais garsėja kitas šaltinėlis – jis trykšta šalia garsiojo Kretingos Lurdo. Jo istorija prasidėjo 1933-aisiais.
Tais metais buvo minimas 75-asis Švč. Mergelės Marijos apsireiškimo Lurdo grotoje Prancūzijoje jubiliejus. Ta proga Kretingos pranciškonai nusprendė mieste statyti Prancūzijos Lurdo grotos atitikmenį. Slėnyje šalia Pastauninko (Dopulčio) upelio lietuviškasis Lurdas buvo suformuotas iš nugriauto vienuolyno bravoro akmenų. Pasakojama, kad į šalia Kretingos Lurdo trykštantį šaltinį buvo įpiltas iš Prancūzijos Lurdo parvežtas šventas vanduo. Nuo tada stebuklingas šaltinio vanduo ir maldos galia vilioja tikinčiuosius prie Kretingos Lurdo iš atokiausių Lietuvos kampelių. Suolas šalia šaltinio ir grotos tiesiog nugludintas nuo klūpėjimo – matyt, stebuklai išties vyksta.
3. Jurgio Pabrėžos kapas
Dar viena sveikatos stebuklais garsėjanti vieta Kretingoje – vienuolio pranciškono Jurgio Ambrozijaus Pabrėžos kapas. XIX amžiuje tėvas Ambrozijus garsėjo savo pamokslais, buvo puikus pedagogas, tačiau žmonės pas jį eidavo ir kaip pas gydytoją. Botanikos ir medicinos studijų ragavęs tėvas Ambrozijus nagrinėjo gydomąsias augalų savybes ir buvo labai vertinamas kaip liaudies gydytojas. Jam mirus, žmonės nenustojo prašę pagalbos – tik sveikatos stebuklų jau tikėjosi ne iš pranciškono žolelių mišinių, bet iš užtarimo maldoje. Sveikatos malonės išties įvykdavo – jos buvo registruojamos specialioje vienuolyno knygoje. Tarpukariu dėl įvykusių stebuklų buvo pradėta J.Pabrėžos beatifikacijos byla. Ją nutraukė karas, tačiau ir šiais laikais žmonės vis dar prašo tėvo Ambrozijaus sveikatos malonių – prie jo kapo koplyčios niekada negęsta besimeldžiančiųjų uždegtos žvakės.
4. Meilės akmuo
Kretingos kraštas – itin svetingas, norintiems pagerinti dvasinę, protinę, kūnišką sveikatą. Keliaudami po rajoną, tikrai pamaloninsite akis, užpildysite širdį geriausiomis emocijomis. Ir net jei netikite stebuklais, vis tiek pasisemsite begales įspūdžių. Galų gale, puiki savijauta priklauso ir nuo to, kiek meilės sau ir kitiems telpa jūsų širdyje. Tad jei atvyksite į Kretingos kraštą pasisemti sveikatos ar susipažinti su istorija, būtinai Kretingos dvaro parke prisėskite ant legendinio Meilės akmens. Sakoma, jog ant jo pasėdėjus, netrukus aplanko meilė, sustiprėja jau turimi santykiai ar grįžta prarasti jausmai.
5. Abakų lurdas
Jei kartais Kretingos Lurdo stebuklų neužtektų, rinkitės kelią Kartenos link. Jus pasitiks įspūdingas Kartenos piliakalnis, žavi poilsiavietė piliakalnio slėnyje, šalia upės. Taip pat – paupiu, mišku, kalvotais skardžiais vinguriuojantis pažintinis takas. Eidami juo tikrai prikaupsite vitamino D, prisikvėpuosite grynu oru, papildysite vitaminų atsargas nusiskynę vieną kitą dilgėlės lapelį ar kiškio kopūstą.
Pramankštinę kojas pasieksite ir Abakų Lurdą – žavią ir stebuklais garsėjančią vietą. Abakų koplyčią ir Lurdą pastatė Abakų kaimo gyventojas Kazimieras Navirauskas. Kai jam kelis kartus prisisapnavo prie šaltinio stovinti Mergelė Marija, vyras netoli jo sodybos esančio šaltinio išmūrijo Lurdo grotą, o ant kalvelės, tos, kurią regėjo per sapną, pastatė medinę koplyčią. Grotą puošia anuometinio klebono rūpesčiu iš Prancūzijos parvežta Mergelės Marijos skulptūra. O štai šalia grotos trykštantis šaltinis nuo seno garsėja gydomosiomis savybėmis – tokiomis, kokias suteiks jūsų pačių tikėjimas.
6. Erškėtynas
Prisipažinkim – per karantiną tikrai daug daugiau laiko praleidome spoksodami į telefonų ir televizorių ekranus. Ir dar sausas oras – akys taip ir prašosi pagalbos. Jei taip, laikas į senovės pagonių šventyklos vietą, pavirtusią į savotišką Žemaitijos kryžių kalną. Šią vietą vietiniai vadina Erškėtynu. Čia trykštantis šaltinis garsėja gydomosiomis galiomis. Žmonės nuo seno šaltinio vandeniu plauna akis ir veidą – tikima, kad vanduo ypač padeda turint regos problemų. Šalia šaltinio pastatyta ir koplyčia. Ant akmens, iš po kurio trykšta šaltinis, tarpukariu Lazdininkų gyventojau Barborai Pocienei apsireiškė Mergelė Marija. Kasmet prie koplyčios gegužės mėnesį vyksta pamaldos. Vieta populiari ir mėgstantiems ilgus pasivaikščiojimus – Erškėtyną raizgo smėlėti takeliai, pušynai ir žemuogynai. Ištroškę visad gali atsigaivinti gydomojo šaltinio vandeniu.
7. Ponios lova
Sakoma, kad apsikabinus medį, galima užpildyti savo kūną energija. Kretingos krašte galingų medžių tikrai netrūksta, tačiau energijos ir sveikatos čia siūlome pasisemti iš akmens. Ne iš bet kokio – tokio, kuris patenka į didžiausių akmenų Lietuvoje dešimtuką. Trijų metrų pločio ir daugiau negu pusketvirto metro ilgio akmuo stūkso netoli Senosios Įpilties piliakalnio. Vietiniai gyventojai jį vadina Ponios lova. Pasakojama, kad kokia tai kilminga ponia mėgdavusi ant to akmens pagulėti. Gulėdavo, berods, dažnai ir ilgai – net įdubimą išgulėjo. Tame įdubime, ypač, kai saulė pašildo, malonu pagulėti, pažiūrėti į plaukiančius debesis. Be romantikos, dar ir sveikatos galima pasisemti – tikima, kad Ponios akmuo turi gydomosios energijos. Tokių pat galių turi ir iš po akmens trykštantis šaltinis.
