Įkyrėjo gulėti prie jūros ar nesibaigiančios gruziniškos užstalės ir norėtumėte išbandyti save bei pamatyti kažko nematyto Lietuvoje? Vykite į kalnus. Tokių gražių, o gal net bauginančiai laukinių ir didingų kalnų, kaip Gruzijoje, tikrai nedaug kur pamatysite.
Vienas maršrutų - iš Tbilisio į Šiaurę, taip vadinamu Karo keliu vykti į Kazbegį. Kelionė netrumpa – bet vaizdai išties nuostabūs. Pakeliui didžiulis tvenkinys - vandens saugykla. Atrodo, kad kalnai auga iš vandens. Nors tai dar ne kalnai, tiksliau, kaip sako vietiniai: „Jei karvės gali užlipti ant jų, reiškia, tai ne kalnai.“ Bet mums, iš lygumų, tai jau rimti kalnai.
Vykstant toliau - senoji Ananuri pilis, kažkada buvusi prieglobstis Karo keliu vykusiems prekybininkams ir gynybinis punktas nuo neprašytų svečių. Palei visą Karo kelią galima pamatyti gynybinius bokštus (ar jų liekanas), kurių funkcija kažkada buvo įspėti apie ateinantį priešą ir galbūt šiek tiek jį užlaikyti.
Pakilus dar aukščiau – Gudauris. Tai slidinėjimo mėgėjų meka. Vasarą miestelis atrodo nelabai gyvai, nors vaizdai įspūdingi. Gudauris – žiemos kurortas ir iškristus pirmam sniegui ten susirenka didelė dalis Tbilisio ir ne tik.
Tiesa, tokio serviso, kaip Šveicarijos Alpėse, tikėtis neverta, bet juk ir į Gruziją vykstame ne tam, kad pabūtume Vakarų Europoje. O pagrindiniai slidinėtojų poreikiai - slidžių, kostiumų nuoma, nakvynė, kavinės ir keltuvai - Gudaryje yra patenkinami.
Atvykome į Kazbegį (tiesa, oficialiai jis vadinasi Stepancminda). Tai nedidelis ramus miestelis pačiame Gruzijos ir Rusijos pasienyje. Pakėlus akis į viršų išvysime nedidelę bažnytėlę, o už jos - kalnai ir jų karalius - Kazbegi kalnas. Nesate mėgėjai vaikščioti – už tam tikrą sumą jus prie bažnytėles, esančios 1,7 tūkst. metrų virš jūros lygio, užveš vietiniai taksistai.
Vis dėlto dažniausiai į Kazbegį vyksta kalnų mėgėjai, kuriems geriausia keliauti savomis kojomis. Ne profesionalai paprasčiausiai ramiai klaidžioja apylinkėse arba išsinuomoja žirgus pajodinėti. Norintys vidurvasaryje pajusti sniegą po kojomis gali pasikelti aukščiau.
Už gero pusdienio kelio pėstute nuo miestelio galima pakilti į Kazbegi kalno papėdėje esančią Meteo stotį. Sakoma, kad toje vietoje kažkada buvo vienuolynas ir tai esą vienintelė vieta, kurios nenušluoja sniego lavinos.
Dar Lavrentijaus Berijos įsakymų statytas pasatas yra tarsi bazė visiems, kurie ruošiasi šturmuoti Kazbegį. Norint pakilti į daugiau nei 5 km aukštyje esančią Kazbegį viršūnę, reikia būti bent šiek tiek pasirengus. Vis dėlto tai nėra taip sunku ir geri gidai, kuriuos galima susirasti tiek vietoje, tiek dar prieš važiuojant į Gruziją internetu, gali nuvesti į viršūnę net pensininkų grupę. Pats buvau tokio vokiečių senolių pakilimo liudininkas, tiesa, gidai po tokio pakilimo atrodė labai pavargę.
Keletą kilometrų nuo Kazbegi yra kitas kalnų mėgėjų rojus – Džuta. Ten vasaromis nuolat būna stovyklautojų, o maršrutai yra daug lengvesni ir galima keliauti net su mažamečiais vaikais – kuprinė ant pečių, lazdos į rankas ir pirmyn, žvelgiant į kerinčias viršūnes.
Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį. Daugiau informacijos Taisyklėse ir info@delfi.lt
