„Aš jūsų nesuprantu...“
Argentinos gyventojai kalba ispaniškai, tačiau jų tartis labai savotiška. Todėl šią kalbą įvaldę europiečiai neretai sunkiai juos supranta. Kartais būna nelengva susišnekėti ir angliškai, ypač su vyresniais žmonėmis. Buenos Airės gyventojai itin noriai bendrauja su užsieniečiais ir išsamiai aiškina, kur galima rasti dominantį objektą... Tačiau tik ispaniškai! Tiesa, atvykėliai pastebi, kad apkeliauti didžiulę sostinę kur kas patogiau taksi, be to, kainuoja ne tiek ir daug.
Tokiame dideliame mieste gausu muziejų, parodų, koncertų salių ir teatrų. Tačiau, kad pajustų tikrą šio miesto dvasią, turistai dažniausiai klajoja gatvėmis, stebėdamiesi dangoraižių, dviaukščių namų, supermarketų, blusų turgų, prabangos ir kuklumo deriniu. Tačiau atvykėliams patariama būti atsargiems, nes šiame didmiestyje gausu kriminalinių nusikaltimų. Vienas tokių rajonų – La Boca. Dauguma namų čia pastatyti iš... laivų lentų. Šią miesto dalį kadaise pamėgo italų jūreiviai ir kontrabandininkai, kurie statydavo namus iš tuo metu prieinamos medžiagos ir įvairiai juos išpuošdavo. Todėl La Boca – linksmas, spalvotas ir muzikalus miestas. Legenda byloja, kad būtent vietos baruose gimė garsusis argentinietiškas tango.
Miestas su vyno ir tango skoniu
Aplankyti Argentiną ir neišvysti, kaip šokamas tango, neįmanoma. Taigi turistai, sumokėję už įėjimą ir vakarienę, stebi šį šokį sostinės restoranuose. Artistai, žinoma, šoka puikiai, tačiau šis reginys skirtas tik turistams. Todėl tiems lankytojams, kurie nori išvysti, kaip šoka paprasti argentiniečiai, vertėtų apsilankyti klubuose. Būtent ten, kur tango šoka jaunimas ir pagyvenę senjorai, jaučiama tikroji Argentinos dvasia. Slėpiningoje tamsoje išsipuošusios damos vikriai užmeta kojas ant partnerių, o šie atsargiai vedžioja jas po salę. Taip pat groja nedidelis orkestras, žmonės gurkšnoja argentinietišką vyną ir maloniai šnekučiuojasi.
Senovės dvasia ir Argentinos kultūros dvelksmas stipriausiai juntamas San Telme, kur išlikę daug apšiurusių pastatų. Čia, amatų ir antikvariato prekyvietėse, indėnai ir metisai prekiauja pončais ir smilkalais, o antikvarinėse krautuvėlėse galima įsigyti praėjusio amžiaus drabužių bei namų apyvokos daiktų. Iki XIX a. pab. San Telmas buvo aristokratiškas rajonas. Tačiau vėliau pasiturintys žmonės, bėgdami nuo choleros ir geltonojo drugio, persikėlė į Rekoletą – vieną prestižiškiausių sostinės rajonų, kur dauguma namų pastatyti prancūziškuoju stiliumi, o įžymiose kapinėse ilsisi Eva Peron.
Mirusiųjų miestas
Rekoletos kapinės, kur palaidoti garsūs politikai ir kariai, panašios į akmeninį miestą su grįstomis gatvelėmis ir marmuro skulptūromis. Ekskursijas po šias kapines organizuoja gidai. Taigi šią keistoką Buenos Airės įžymybę verta pamatyti. Ant lentynų padėtus karstus galima išvysti pro stiklines duris, tačiau Evos Peron šeimos kapas yra už geležinių grotų. Tik nedidelė lentelė praneša, kad čia ilsisi pirmoji šalies ponia, buvusio Argentinos diktatoriaus Chuano Perono žmona. Argentinoje ji mylima ir gerbiama iki šiol.
Didysis vandens stebuklas
Dauguma turistų didžiausią sukrėtimą patiria apsilankę prie Iguazu vandens krioklių. Tai tikras gamtos stebuklas! Didieji vandenys, esantys prie Argentinos ir Brazilijos sienos, – tai apie 300 vandens kaskadų, krintančių žemyn į tarpeklį. Vandens krioklių centre – 14 šimto metrų ilgio nedidelių krioklių, kur vandens lavina įgauna neregėtų galių.
Kad turistai galėtų gerai apžiūrėti juos, aplink kaskadus nutiesti kalnų keliukai ir įrengti tilteliai, organizuojamos kelionės guminiais plaustais. Atvykėliai gėrisi įspūdingais vaizdais, vaikšto siaurais džiunglių takeliais, kur gausu egzotiškų gyvūnų ir paukščių.
Stingdantis grožis
Skrendant lėktuvu prie Patagonijos, kur plyti argentinietiški ledynai, matosi, kaip keičiasi vietovės kraštovaizdis. Dar neseniai pro iliuminatorius atvykėliai regėjo atogrąžas. Dabar čia pilkuoja dykuma, padengta samanomis ir skaidriais ežerais. Turistai priversti rengtis šiltesniais drabužiais, nes čia gerokai šalčiau.
El Čaltene yra tik viena pagrindinė gatvė, panaši į vieškelį. Čia neveikia mobilieji telefonai ir nėra bankų. Tačiau šiame Dievo užmirštame kampelyje yra viešbutis, prilygstantis penkioms žvaigždutėms. Alpinistams El Čaltene tikras rojus, mat būtent čia stūkso aukščiausias ir sunkiausiai pasiekiamas Argentinos kalnas. Į El Čalteną atvyksta ir turistai, norintys paprasčiausiai pasigrožėti kalnais. Pastariesiems organizuojami pėsčiųjų žygiai ir jojimas arkliais. Pavyzdžiui, siūlomas 16 km žygis iš El Čalteno prie kalnų ežero, lydint mačete apsiginklavusiam indėnui. Mačetė reikalinga prakirsti keliui sunkiai praeinamose vietose. Žygis nelengvas, tačiau turistai išvysta nepaprasto grožio miškus, skaidriausius kalnų ežerus ir ledynus. Pastarieji žydrieji gigantai, besidriekiantys nuo kalnų pašlaičių, itin gražūs, tačiau atskirti juos geba tik argentiniečiai. Vietos gyventojai labai didžiuojasi ledynais, ir kateriais tarp žydrųjų ledkalnių plaukiantiems turistams mėgina aiškinti, kad štai šis ledynas – seniausias, anas – didžiausias, o tas – tiesiog nepakartojamas. Kad būtų apsaugoti, ledynams suteiktas nacionalinio parko statusas. Ledynų parkas – tai nedidelis augalijos pasaulis, kuriame karaliauja rūstus klimatas.
Verta paragauti
Asado – keptos grilyje mėsos. Šis skanėstas gaminamas daugelyje restoranų ir barų. Taip pat galima užsisakyti mėsos asorti iš kepsnių, kraujinių kiaulienos dešrelių, šonkauliukų ir kitų delikatesų.
Matės, kurią argentiniečiai geria iš moliūginių indelių. Šis gėrimas suteikia itin daug jėgų.
Derėtų įsigyti
Gaminių iš lamų, avių odos ir vilnos – skraisčių, megztukų, spalvotų kepurių ir šalikų.
Vietos gamintojų paveikslų ir suvenyrų.
Juvelyrinių dirbinių su žaliuoju oniksu, rausvuoju arba baltuoju rodochrozitu.