Ten ir įjungiu diktofoną. Karjeros pradžioje, uždirbti penktadienio-šeštadienio naktį 300-400 litų, jam būdavo normalu. Dabar sunku. „Uber‘is“, „dušmanai“ ir išaugęs taksi vairuotojų skaičius atsiriekia savo liūto dalį. Paulius juokiasi – anksčiau populiariausia specialybė buvo verslo vadybininkai, dabar – taksistai.
Prieš įsidarbindamas taksi vairuotoju, Paulius su „švogeriu“ darbavosi statybose. Grįždavo po darbo „nusikalęs“, krisdavo į lovą ir miegodavo. Pasikalbėdavo su savo kaimynu taksistu apie jo darbą. Šis jau 25-is metus užsiima šiuo amatu. Paulius panoro į šią veiklą pasinerti ir pats. Ir jam patiko.
Išklausai girtus, suvaldai agresyvius
„Daugelis žmonių įsitikinę, kad taksisto darbas labai lengvas. Nuveži, paimi pinigus ir viskas. Iš tikrųjų tai atsakingas ir sunkus darbas. Kaip ir bet kuris kitas. Turi išklausyti girtus, isteriškus, agresyvius klientus. Neretai prireikia „palaužti“ psichologiškai, agresyvų nuraminti. Kumščių gi neleisi į darbą. Geriausia viską išspręsti taikiai“, – šluostydamas prietaisų skydelį savo istoriją pradeda Paulius.
Automobiliu jis rūpinasi pedantiškai – prieš darbą, jo švarai skiria gerą valandą. Kai kurie kolegos taksistai traukia per dantį – neva daugiau nieko neveikia, tik automobilį valo. Įsėdu, viskas tvarkingai nuvalyta, nerandu dulkių, nemalonaus kvapo. Nepalyginsi su passatais ar zafyrom – dažniausiai sutinkamais taksi automobiliais mieste.
„Tai gal geriau rinktis passatą, juk pigiau eksploatuoti?“, – provokuoju Paulių. Jis sutinka, passatas suvartotų mažiau kuro, daugiau pinigų liktų jam.
Bet priduria: „Noriu keleivius vežti patogiai. Viskas turi būti tvarkinga, nebildėti. Žmogus, pasirinkęs keliauti su manimi, turi jaustis saugiai, mėgautis kelione. Prisimenu, kai vienas klientas prasitarė, jeigu tik turėtų daugiau pinigų, važinėtų su šiuo taksi automobiliu visą naktį“.
Viso Vilniaus neįmanoma pažinti
Savo taksisto karjerą Paulius pradėjo būtent nuo passato, dirbdamas įmonėje. Dabar jau šypsosi, pasakodamas, kad nepažinojo Vilniaus, tad pradžioje pasitaikydavo įvairių kuriozų.
„Užsirašau“ Žirmūnuose, priimu užsakymą vykti, pavyzdžiui, į Lazdynus. Nuveždavau keleivius ir skubėdavau atgal, nes nežinodavau miesto. Bijojau, kad nenuvežčiau keleivių „ratais kvadratais“, norėjau viską atlikti tvarkingai ir kruopščiai, – O miestą sunku pažinti?, – Mano kaimynas dirba 25 metus taksistu. Ir vis tiek viso Vilniaus nežino. Gatvės keičiasi, jos pervadinamos, atsiranda naujos. Viso Vilniaus niekada neišmoksi“, – konstatuoja Paulius.
Taksistams geriausiai pažįstamos gatvės – Islandijos, Trakų, Vokiečių, Didžioji, Vilniaus. Čia daugiausia klubų, restoranų, kavinių, barų. Čia ir daugiausiai veiksmo.
„Dirba“ ir kunigu, ir psichologu, ir draugu
Darbo diena vyrui prasideda... nuo nuotaikos! Kartais 7 valandą, kartais 8, kartais ir 12 nakties. O kartais, kai nuotaika prasta, darbo visai nepradeda. Paulius jaučiasi laisvas. Ir tai girdėti smagu. Sunku būtų jį įsprausti į kažkokius rėmus, darbo grafikus. Bandė. Dirbo „Vilnius veža“. Po dienos išėjo. Ne jam toks darbas. Galvoju, kad taksistas tai veikiau gyvenimo būdas, o ne tik profesija.
„Kartais tikrai nėra nuotaikos, bet pabūni šiek tiek su savimi, susikaupi, suimi save į rankas ir keliauji prie automobilio. Juk reikia uždirbti vieną kitą eurą. Valgyti, apsirengti, susimokėti mokesčius, kažką nusipirkti juk reikia!”
Taksistas jau užsiminė, kad tenka išklausyti daugybės žmonių istorijų. Kai kurie atsiveria, kai kurie tyli visą kelią. Visokių būna.
„Pasijaučiate kunigu, savotišku nuodėmklausiu?“, – nedrąsiai pasiteirauju. Paulius ilgai negalvoja. Ir kunigu, ir psichologu, ir draugu pabūna, o kartais kelyje išsprendžia ir porų rietenas. Sutaiko ir toliau sėkmingai tęsia kelionę.
„Siūlo“ papjauti, nušauti
Juokingiausia, kai keleiviai bando „atleisti“ tave iš darbo, tarsteli Paulius. Nors pasitaiko visko – taksi vairuotojai dažnai sulaukia grasinimų iš agresyvių, piktų keleivių nušauti, papjauti. Kai kurie taksistai rizikuoja važiuodami į taborą.
Paulius taip rizikavo tik kartą. Tik pradėjęs dirbti sulaukė iškvietimo – žmogus keliavo į Metalo gatvę. Taksistui tai nesukėlė jokių įtarimų, kol nepasiteiravo, kur tiksliau reikia nuvežti. „Prie taboro“, – dviem žodžiais nukirto keleivis. Tik tuomet Paulius suprato, kad veža narkomaną į taborą nusipirkti dozės.
Visa kelionė – nejaukus dirsčiojimas į galinio vaizdo veidrodėlį. Nepaisant, kad Paulius stambaus sudėjimo vyras, prieš kurį „pasišakoti“ būtų sunku, iš narkomano gali laukti visko. Nuo peilio po kaklu iki adatos dūrio ar paliktos pačios adatos keleivio sėdynėje. Daugiau Paulius nerizikavo. Ir niekada neima visiškai „kominių“ klientų, kurie nebesiorientuoja aplinkoje, nežino kokiu adresu juos nuvežti.
Vairuotojo pusėje matau pritaisytą ašarinių dujų balionėlį. Yra panaudojęs? Ne, bet maža ką. Ir tikėkimės neteks.
Laisvalaikiu kariauja ir žiūri filmus
Paulius laisvalaikiu žaidžia airsoftą (šratasvydį). Jeigu tik turi laiko, su draugais keliauja į miškus ir ten kovoja. Mėgsta žiūrėti kovinius filmus, serialus. Tačiau su viena sąlyga – juose turi vaidinti Dmitrijus Nagijevas.
„Jis mano mėgiamiausias aktorius. Turbūt didžiąją dalį filmų su juo esu peržiūrėjęs. Pasidariau kelias tatuiruotes, kokias turi ir jis. Šiek tiek pakeičiau piešinius, bet nenutolau. Dabar laukiu naujo serialo „Fizrukas“ sezono, kuriame vaidina Nagijevas“, – prasitarė aktoriaus gerbėjas.
„Gero“ vakaro uždarbis – 100 eurų
Grįžtant prie darbo subtilybių, Paulius mini, kad sausio, vasario mėnesiai – pats prasčiausias metas darbui. Žmonės be pinigų, viską išleidę šventėms, mažai vaikšto į klubus, todėl retai naudojasi taksi paslaugomis. Tačiau atėjus kovui, darbo pradeda daugėti. Tai, žinoma, džiugina ir taksistus. Tačiau jų tiek daug, kad užsidirbti pasidarė velniškai sunku.
„Prieš 4-erius metus, būčiau galėjęs Jums pasakyti, kiek šįvakar uždirbsiu.. Tuomet per dvi penktadienio, šeštadienio naktis galėdavau uždirbti apie 100-200 eurų. Šiandien jau nebegaliu. Sunku uždirbti tokius pinigus. Jaučiamės kaip loterijoje. Gal 50, gal 70, 100 eurų, o gal visai nieko šiandien neuždirbsiu. Ne, juokauju, kelis užsakymus tai tikrai turėsiu.
Daug ką pasako, kai pažiūri į taksi numerius. Jie prasideda „T15... Vadinasi, yra daugiau kaip 15 tūkstančių taksi vairuotojų. Nežinau, kiek tiksliai jų dirba Vilniuje, bet labai daug. Darbingą naktį galima užsidirbti iki 100 eurų, bet ne daugiau“, – apie sunkiai uždirbamus pinigus kalba taksistas.
Naujieji metai – šeima ar darbas?
Per įvairias šventes taksi užsakymų daugėja. Per Naujuosius metus taksi tarifas įprastai šiek tiek pabrangsta. Maždaug 20 euro centų brangiau. Nors kai kurie užsigviešia ir dvigubai brangiau. Tad susižeria tikrai įspūdingas sumas. Per Naujuosius dirbo ir Paulius.
Pauliaus žmona supratinga – žino, kad šis metas – galimybė jos vyrui uždirbti daugiau. Tiesa, nepaisant darbo, kai nuvežus vieną klientą, iškart sėda kitas, Paulius suspėja nuvažiuoti pas šeimą prieš laikrodžiui išmušant 00:00. Pabuvęs, po keliolikos minučių skuba į automobilį. Ir vėl į darbą. Ir vėl iki paties ryto vežios daugybę žmonių.
Bet stengtis buvo verta – per Naujametinį vakarą Paulius uždirbo 200 eurų. Tačiau priduria – teko paplušėti.
Šioje šalyje yra vietos „centriukams“
Išmaniosioms technologijoms vis labiau užvaldant mūsų gyvenimą, poreikius, kyla pavojus senosioms. Kalbos, kad elektroninės knygos „nužudys“ popierines, nepasitvirtino. Popierinių knygų pardavimai kyla ir nežada sustoti. Panašus likimas pranašautas ir spausdintinei žiniasklaidai. Tiesa, jos pardavimai sumažėjo, bet ji sugebėjo prisitaikyti. O kaip yra su vadinamaisiais „centriukais“ – dispečerėmis, kurios priima užsakymus, nurodo taksi vietą, ir t. t. ?
Anot taksisto, centriukai „nemirs“. Tik jų funkcija liks minimali. Kol mes kalbamės, Paulius „prisirašo“ – nurodo, kad pradėjo savo darbo dieną (vakarą). Dispečerė tai įveda į sistemą.
Automatizuotos sistemos, kurias vis dažniau linkę naudoti taksi klientai, patogios, bet ne visagalės.
„Šios programos niekada neturės žmogiško ryšio, niekada nepatars klientui, o taksistui nenurodys, kur tiksliau reikia važiuoti. Niekada nepaskambins klientui, jeigu jis pasiklydo, ar nežino, kur yra. Manau, kad dar kokius 5 metus, o gal ir ilgiau, „centriukas“ dispečerės tikrai veiks“, – prognozuoja taksistas.
Kas „suvalgys“ taksistų uždarbį – „dušmanai“ ar „Uber“?
Žaidimo taisykles iš pagrindų keičia didžiausios pasaulyje keleivių vežimo paslaugų teikėjos „Uber“ atėjimas į Vilnių. Viena svarbiausių pastarojo meto naujienų sostinės keleivių vežimo paslaugų rinkoje. Jeigu anksčiau taksistų uždarbį „vogdavo“ nelegalūs vežėjai, vadinamieji „dušmanai“, tai dabar nemenką pyrago dalį atsiriekia „Uber“ vairuotojai. Ir jų vis daugės.
Nesąžiningi taksistai ir taksometrų „turbinos“
Kalbant apie pinigus ir, kaip juos sunku uždirbti, neretai apie taksistus sukasi įvairiausi mitai. Vieni apie tai, kad taksistai supirkinėja vogtus daiktus iš narkomanų, perka „nusiurbtą“ kurą. Kiti byloja apie įvairius būdus „pasipinigauti“ ir pasinaudoti naiviais klientais. Ant tokio taksisto buvo „užsirovęs“ ir pats Paulius.
„Deja, bet vis dar yra taksistų, bandančių nesąžiningai pasipelnyti. Internete galima rasti filmuotos medžiagos, kur matyti, kaip persisuka taksometrai. Liaudiškai, tarp taksistų, tokie triukai, nelegalūs mygtukai vadinami „turbinomis“. Vieną minutę tu moki eurą, po kelių sekundžių, nukreipęs dėmesį kažkur pro langą, atsisuki ir jau matai, kad „prikapsėjo“ papildomas euras.
Teko ir man važiuoti su tokiu nesąžiningu taksistu. Jis, žinoma, nežinojo, kad aš taip pat dirbu taksistu. Važiuojam ir matau, kad keistai veikia taksometras. Tiesiai šviesiai sakau, vairuotojau, prašyčiau, neapgaudinėti, žinau, kiek man kainuos ši kelionė. Jis tik gūžtelėjo pečiais, tvirtindamas, kad viskas gerai veikia. Nesivėliau į konfliktą. Atvežė iki namų. Taksometras rodė vieną sumą, aš sumokėjau tą, kurią žinau, kad turiu sumokėti. Taip ir išsiskyrėme, be žodžių“, – nemalonią patirtį prisimena vyras.
Vežė Mantą Kalnietį į varžybas
Paulius religingas. Praėjusią savaitę automobilyje rado nešiojamą kompiuterį. Paliko važiavusi mergina. Nuvežė iki namų ir atidavė. Pinigų, „premijos“ neėmė. „Už gerą atsilygina geru“, – sako jis man, maigydamas navigaciją.
Taksistai kartais veža ir žinomus žmones, kurių taip dažnai taksi automobilyje nepamatysi. Paulius iš Santariškių klinikų į Vėtros stadioną vežė krepšininką Mantą Kalnietį.
„Privažiavau prie klinikų. Stoviu, laukiu. Lėtai atjuda aukštas vyras, atsisėda. Mandagiai pasiteirauja, ar gali paslinkti sėdynę į priekį. Atsisuku ir tik tada atpažįstu – prieš mane Mantas Kalnietis! Keliavo stebėti futbolo varžybų. Kol važiavome paklausiau, ar grįš į Kauno „Žalgirį“, ar žais Krasnodaro Lokomotiv-Kuban? Pasakė, kad grįš į „Žalgirį“. Apsidžiaugiau. Kelionės pabaigoje paprašiau autografo. Teko vežti ir aktorių Ramūną Rudoką, krepšininką Antaną Kavaliauską“, – prisiminimais apie išskirtinius keleivius dalijasi pašnekovas.
Koks turėtų būti taksistas?
Koks žmogus galėtų dirbti taksistu? Kalbus, tylus, dėmesingas? Paulius pradeda nuo bendravimo – privalai mėgti žmones. Nebijoti konfliktinių situacijų, kai garsiau užrėkia klientas, taksi vairuotojas neturi sprukti iš automobilio. Taksisto darbas įtemptas, gali tikėtis visko.
„Svarbiausia – nepanikuoti, ir stengtis į viską žvelgti šaltu protu, nesivelti į konfliktus. Sveikata svarbiau nei tie keli eurai. Už pinigus sveikatos nenusipirksi.“
Pokalbį baigėme keliaudami pas klientę prie vieno sporto klubo. Ji kiek nustebo, pamačiusi mane su diktofonu keleivio vietoje, bet neprieštaravo, kad keliautume drauge. Važiavome nuo Žirmūnų iki Vilniaus centro. Mergina įprastai nevažinėja taksi, bet dabar skubėjo iš darbo, tad teko. Kol judam centro link, miesto gatvėse matau daugėjant taksi automobilių. Šįvakar pats darbo įkarštis.
Paulius atveža merginą iki centro, visi atsisveikiname. Įdomus tas taksisto darbas, kai pagalvoji apie viską, ką papasakojo Paulius. Retkarčiais gal net norėtųsi pakeisti žurnalistikos profesiją.
Manau, Paulius penktadienio naktį uždirbo. Juk pats sakė – už gerą atsilygina geru. To jam ir linkiu.