O šių skolų galėjo ir nebūti, jeigu ne neatsakingas D. Tolušio elgesys – slėpdamas tikrąją kelionių organizatoriaus finansinę padėtį, kuri ilgą laiką buvo bloga, „Voyage-Voyage“ direktorius nurodydavo jam išmokėti įspūdingo dydžio dividendus, vengė padengti įsipareigojimus užsienio partneriams, kol šie galop atsisakė įsileisti poilsiautojus iš Lietuvos.

Tada iš turistams individualias, verslo ir grupines egzotines poilsines keliones organizavusios „Voyage-Voyage“ nutarė pasitraukti D. Tolušio sužadėtinė, buvusi televizijos laidų vedėja Ingrida Navickaitė, – praėjus beveik dviem mėnesiams po apklausos Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyboje ji nutarė pasitraukti iš gyvenimo. Kas gi nutiko, kad žlugo ypatingas keliones egzotiškose šalyse siūliusi kelionių agentūra, kuriai vadovavo žiniasklaidoje prabangų gyvenimą mėgęs demonstruoti verslininkas D. Tolušis ir beveik nuo pat agentūros įkūrimo jam talkinusi šio draugė I. Navickaitė?

Bandė kapstytis

Dar 2015 m. balandį Turizmo departamentas, prižiūrintis kelionių organizatorių veiklą, gavo „Voyage-Voyage“ buhalterės pranešimą apie bendrovės nemokumą. Neseniai kelionių agentūroje įsidarbinusi moteris atskleidė tai, kas ilgą laiką buvo slepiama ne tik nuo valstybės institucijų, bet ir turistų, kuriems iki paskutinės sekundės buvo parduodamos kelionės, nors jau buvo aišku, kad „Voyage-Voyage“ nesugebės tęsti veiklos.

„Kai atėjau dirbti, bendrovei vadovavo I. Navickaitė, – sakė buhalterė. – Ji man guodėsi, kad stengiasi, dirba, o D. Tolušis nuo banko sąskaitos nuėmė pinigus, – jie taupo, bando išsikapstyti, o pinigų vėl nėra. I. Navickaitė labai dėl to išgyveno. Pinigai buvo nuimti naktį, I. Navickaitė sakė, kad lyg D. Tolušis juos pralošė. Bendrovėje buvo atlikta inventorizacija, jos rezultatai I. Navickaitei sukėlė šoką – ji to nesitikėjo, matėsi, kad dėl to labai išgyvena. Po inventorizacijos I. Navickaitė labai stengėsi įmonę išlaikyti, buvo pasirašyti skolų suderinimo aktai su užsienio partneriais, nors, mano nuomone, buvo sunku „uždengti“ beveik milijonines skolas. D. Tolušis buvo nuvykęs į Kiniją, pasirašė skolų suderinimo ir atidėjimo aktą, bet daugiau kokių nors sprendimų nebuvo daroma, nebent buvo plečiamos kelionės. 2015 m. pradžioje I. Navickaitė išėjo iš darbo – manau, ji nebematė galimybių toliau dirbti.“

Ingrida Navickaitė
Buhalterės teigimu, įmonės padėtis toliau blogėjo, buvo paskirta nauja direktorė, o D. Tolušis išvyko į Pietų Ameriką ir netrukus atsiuntė laišką, kuriame paprašė suformuoti 9 tūkst. Eur pavedimą neišmokėtiems dividendams padengti.

„Aš jam parašiau, kad dividendai tokioje situacijoje akcininkui negali būti išmokami, tačiau D. Tolušis atsakė, jog dividendai yra paskirti ir aš turiu suformuoti pavedimą, – neturėjau kito pasirinkimo, – teigė buhalterė. – Netrukus Vietnamo partneriai pradėjo reikalauti padengti skolas, pranešė, kad daugiau nebepriims keliautojų. Kitą dieną direktorė pasakė, kad išeina iš darbo, išsimokėjo atlyginimą ir išėjo. Darbuotojai nežinojo, ką daryti, dirbo toliau. Netrukus gavome pranešimą iš Kinijos, kad iš viešbučio išvaryti keliautojai. Įmonėje kilo panika, niekas nežinojo, ką daryti. D. Tolušis savaitę ar daugiau buvo nepasiekiamas, į skambučius neatsakinėjo. Nutariau išeiti iš darbo ir pranešti Turizmo departamentui, kokia bendrovėje situacija.“

Sugriautas įvaizdis

Turizmo departamentas į situaciją „Voyage-Voyage“ reagavo žaibiškai – buvo sustabdyta bendrovės veikla, prabangių kelionių organizatorių užplūdo pinigus už būsimas keliones sumokėję poilsiautojai. D. Tolušis sako, kad kelionių agentūra ir toliau būtų galėjusi veikti, jeigu ne Turizmo departamento įsikišimas.

„Tada buvau išvykęs į Peru, ten buvau apie tris savaites, – sakė D. Tolušis. – Tuo metu įmonėje neliko lėšų, buhalterė turėjo pažįstamų DNB banke, paėmė 40 tūkst. eurų paskolą ir pervedė Vietnamo partneriams, o paskui nepasitarusi, savo iniciatyva, paskambino į Turizmo departamentą ir pranešė, kad įmonė nebegali vykdyti finansinių įsipareigojimų. Per kelias valandas buvo sugriautas įmonės įvaizdis, įdirbis. Taip, įmonės padėtis buvo bloga, tačiau, mano nuomone, įmonė dar galėjo vykdyti įsipareigojimus, prašyti partnerių atidėti mokėjimus. Dalis turistų Nepale toliau keliavo už savo lėšas, įsiskolinimą jiems padengiau iš savo asmeninių lėšų.“

Bet su tokia D. Tolušio pozicija nesutiko Vilniaus miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos ir Vilniaus apygardos prokuratūros surinktus duomenis, – teisėja Ugnė Gailiūnienė paskelbė, kad dar 2015 m. balandį apie finansinius sunkumus Turizmo departamentui pranešęs kelionių organizatorius buvo nemokus jau 2014 m. kovą, o agentūros vadovas D. Tolušis tuo metu sau mokėjo tūkstantinius devidendus, tačiau vengė apmokėti verslo partnerių atsiųstas sąskaitas, jų neįtraukė į bendrovės buhalteriją. Be to, jis iš kelionių agentūros buvo paėmęs didžiulę paskolą, kurios taip ir nesugrąžino.

Alkoholis ir kazino

Paaiškėjo, kad vien 2012–2013 m. į kelionių organizatoriaus buhalteriją nebuvo įtraukta sąskaitų net už 220 tūkst. Eur.

„Tai sudarė galimybę neapskaičiavus patirtų sąnaudų padidinti veiklos rezultatus (pelną) ir, remiantis tikrovės neatitinkančiais 2012–2013 m. veiklos rezultatais, priskaičiuoti didesnius dividendus“, – paskelbė baudžiamąją bylą išnagrinėjusi teisėja U. Gailiūnienė.

Kaip pažymima jos priimtame nuosprendyje, D. Tolušis žinojo, kad dividendų sau skirti ir išsimokėti negali, tačiau tokius sprendimus priėmė nepaisydamas bendrovės finansinės padėties. Toks kelionių organizatoriaus vadovo elgesys labai slėgė jo draugę I. Navickaitę.

„Ji skundėsi, kad stengiasi dėl įmonės, o D. Tolušis nuima pinigus“, – teismas citavo vieną „Voyage-Voyage“ darbuotoją.

Bylos duomenimis, buvo nustatyta, kad D. Tolušis sau išsimokėjo 124 tūkst. Eur devidendų.

„Kiti įmonės darbuotojai, išskyrus direktorę I. Navickaitę, nežinojo apie dividendus, tai buvo konfidenciali informacija, – prisipažino D. Tolušis. – I. Navickaitė man reiškė abejonę, ar dividendai gali būti išmokami, – tuo metu ji ruošėsi palikti įmonę, turėjo asmeninių projektų, mes buvome pora, susižadėję, tai buvo daugiau mūsų asmeninis konfliktas.“

Per apklausą I. Navickaitė teigė, kad D. Tolušis švaistė bendrovės pinigus ne pagal paskirtį – leisdavo baruose ir kitose pasilinksminimo vietose.

„Tam nebuvo pateisinamų dokumentų, tačiau aš nieko negalėjau padaryti, nes D. Tolušis buvo bendrovės savininkas“, – prieš mirtį buvusi „Voyage-Voyage“ direktorė tyrėjams prisipažino, kad dėl nepagrįstai išsimokamų dividendų ji su D. Tolušiu buvo įsivėlusi į konfliktą.

Nors pramogų pasaulyje gerai žinoma moteris apklausos metu vengė kalbėti apie D. Tolušio priklausomybes, tačiau šios asistentė prisipažino, kad I. Navickaitė jai buvo pasakojusi, jog jos draugas „turėjo priklausomybę alkoholiui, pinigus leisdavo kazino“.

Kaltas dėl bankroto

Kaip pažymėjo baudžiamąją bylą išnagrinėjęs teismas, D. Tolušis bandė nuslėpti tikrąją bendrovės padėtį ir užsienio partneriams nurodydavo sąskaitas siųsti tik jam asmeniškai, tačiau nagrinėjant bylą teisme šios atsakomybės bandė kratytis.

„D. Tolušis buvo tiek oficialus, tiek realus vadovas ir buvo atsakingas už įmonės valdymą, jos veiklos organizavimą, finansinę situaciją, turėjo įgaliojimus spręsti įmonės veiklos klausimus, – nurodė teisėja U. Gailiūnienė. – Direktore tapus I. Navickaitei, D. Tolušis teigė nusišalinęs nuo įmonės valdymo. Tą iš dalies patvirtino liudytojais apklausti įmonės darbuotojai. Tačiau D. Tolušis išliko vieninteliu įmonės akcininku, I. Navickaitė su juo bendraudavo (D. Tolušis parodė, kad jie buvo sužadėtiniai, taigi akivaizdu, kad bendravo pakankamai artimai). I. Navickaitės vadovavimo laikotarpiu D. Tolušis toliau naudojosi įmonės pinigais – I. Navickaitė parodė, kad jis darydavo pavedimus iš įmonės sąskaitos, pinigus iš įmonės kortelės naudojo ne pagal paskirtį, ji teigė nieko negalėjusi padaryti, nes D. Tolušis buvo įmonės savininkas.“

Pasak teismo, jis visą „Voyage-Voyage“ egzistavimo laikotarpį turėjo realius įgalinimus valdyti įmonę ir priėmė įmonei nenaudingus finansinius sprendimus, sukėlusius jos bankrotą, dėl to nukentėjo daug poilsines keliones pirkusių žmonių.

Logiškas darbuotojos sprendimas

Bylą išnagrinėjusi teisėja taip pat pabrėžė, kad siekdamas sudaryti kuo geresnį įspūdį apie bendrovės veiklą D. Tolušis kai kurių sąskaitų neįtraukdavo į buhalteriją, – esą nemanė, jog tai būtina.

Darius Tolušis
„Teismo neįtikina, kad D. Tolušis (kuris beveik šešerius metus realiai vadovavo įmonei, o teismo posėdžių metu sudarė intelektualaus, logiškai mąstančio, suprantančio apie įmonės valdymą asmens įspūdį) galėtų nesuprasti, jog sąskaitas privaloma įtraukti į apskaitą, o, neperdavus buhalterijai nemažos dalies sąskaitų, buhalterinėje apskaitoje fiksuojama įmonės finansinė situacija negali atitikti tikrovės, – pabrėžė teismas. – D. Tolušis negalėjo nesuprasti, kad reali įmonės padėtis kur kas blogesnė, nei deklaruojama buhalterinėje apskaitoje, todėl teismo niekaip neįtikina kaltinamojo teiginys, kad sąskaitų buhalterijai jis nepateikdavo netyčia, neapsižiūrėjęs. Paminėtina, kad tokių sąskaitų buvo ne viena dvi, jų buvo nemažai (ne mažiau kaip už 220 tūkst. Eur), taigi to negalima pateisinti tiesiog neapsižiūrėjimu.

Atkreiptinas dėmesys, kad nuslėpti dalį sąskaitų galėjo būti naudinga tik kaltinamajam, jam tai sudarė galimybę parodyti įmonės pelną ir išsimokėti sau dividendus. Daugiau nė vienas asmuo negalėjo turėti iš to naudos, nes D. Tolušis buvo vienintelis akcininkas, t. y. vienintelis asmuo, galintis gauti dividendus. Tai sustiprina teismo įsitikinimą, kad sąskaitų D. Tolušis nepateikdavo tikslingai, t. y. tyčia.“

Pasak teisėjos, nors D. Tolušis ne kartą teismo metu nurodė manantis, kad „Voyage-Voyage“ bankroto priežastis buvo įmonės buhalterės sprendimas apie įmonės blogą būklę pranešti Turizmo departamentui, tačiau su tokia jo pozicija negalima sutikti.

„Pažymėtina, kad toks sprendimas buvo priimtas po to, kai užsienio partneriai atsisakė priimti keliautojus, D. Tolušis buvo nepasiekiamas ir, nors pats žinojo apie situaciją (nuolat gaudavo užsienio partnerių laiškus su priminimais apie skolas ir raginimais atsiskaityti), nesiėmė jokių veiksmų ir nedarė jokių sprendimų, taigi įmonės darbuotojos sprendimas pranešti valstybės institucijoms, kad įmonė negali vykdyti įsipareigojimų, buvo logiškas ir reikalingas, kad kažkas galėtų pasirūpinti keliautojais, dėl tokios situacijos įstrigusiais svetimose šalyse“, – teismo teigimu, tokį sprendimą turėjo priimti D. Tolušis, tačiau to nepadarė.

Teisėja Ugnė Gailiūnienė
„Įmonė buvo nemoki ir nebeatsiskaitinėjo su kreditoriais jau kur kas anksčiau (specialisto išvadoje nustatyta, kad nuo 2014 m. kovo 21 d.), taigi buhalterės sprendimas niekaip negalėjo būti įmonės bankroto priežastis“, – pažymėjo teismas.

Paliko laisvėje

Dėl nusikalstamo bankroto ir apgaulingos buhalterijos kaltu pripažintam D. Tolušiui teismas skyrė vienų metų laisvės atėmimo bausmę, bet jos vykdymą atidėjo dvejiems metams. Bausmės vykdymo atidėjimo metu nuteistas verslininkas įpareigotas vykdyti elgesio pataisos programą ir ilgiau kaip 7 paroms neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Teismas taip pat D. Tolušiui paskyrė baudžiamojo poveikio priemonę – per vienus metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos išdirbti 60 val. nemokamų darbų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose.

„Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į tai, kad padaryti du tyčiniai baigti nusikaltimai: 1 nesunkus nusikaltimas ekonomikai ir verslo tvarkai, 1 apysunkis finansų sistemai, taip pat įvertinama ganėtinai ilga neteisėtų veiksmų trukmė, jų nevienkartinumas, padarytos žalos dydis“, – nuosprendyje teisėja nurodė, kad kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, D. Tolušis anksčiau neteistas, turi sveikatos problemų, taip pat atsižvelgta į tai, kad nuo veikų padarymo praėjo keleri metai, todėl esą yra pagrindas manyti, jog bausmės tikslai D. Tolušio gali būti pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo.

Iš D. Tolušio bankrutavusiai kelionių agentūrai buvo priteisti 175 322 Eur – šią sumą sudaro ne tik neteisėtai išmokėti dividendai, bet ir negrąžintos paskolos.

Dalis nuo „Voyage-Voyage“ nukentėjusių poilsiautojų dėl neįvykusių kelionių Lietuvos teismuose yra prisiteisę žalą iš valstybės, nes ši neužtikrino, kad bendrovės nemokumo atveju jiems bus atlyginta visa patirta žala.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį. Daugiau informacijos Taisyklėse ir info@delfi.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (80)