Taip pat skaitykite: Kanados Uolinių kalnų kampelis, kuriame karaliauja grizliai ir juodosios meškos
Sekite Perpasaulį.lt naujienas Facebooke! Tapkite mūsų gerbėju ir naudingas žinias keliaujantiesiems bei naujausius keliautojams aktualius įvykius sužinokite pirmi!
Tasilio Adžeras nėra kalnynas įprasta reikšme, nors jis iškilęs iki 2250 m virš jūros lygio. Iš tikrųjų tai 640 km griovų ir išdžiūvusių upių vagų skaldo kraštovaizdį į uolų ir akmens smailių chaosą.
Teritorijos, dabar vadinamos Sachara, klimatas anksčiau buvo drėgnesnis. Pietiniame dykumos pakraštyje daugeliu sausų smėlingų vadžių ir griovų tada tekėjo upės arba plytėjo ežerai. Dabartinės dykumos vietoje kadaise žaliavo pievos.
Tasilio Adžeras – viena seniausiai gyvenamų Sacharos teritorijų. Čia rasta daug uolų piešinių, neolito dirbinių ir keramikos. Piešiniai ir raižiniai ant uolų ir urvų sienų gyvai ir vaizdžiai pasakoja apie Tasilio Adžero gyvenimą.
Daugumai tų paveikslų būdingas didelis gyvumas, linijų taupumas ir puikus spalvų jutimas, o pagal stilių ir temą juos galima skirstyti pagal gana aiškius laikotarpius: ankstyviausiuose paveiksluose, galbūt tapytuose 6000–4000 m. prieš mūsų erą, vaizduojami negridų išvaizdos žmonės, medžiojantys dramblius, buivolus, hipopotamus ir laukines avis.
Antroje grupėje, sukurtoje 4000–1500 m. prieš mūsų erą laikotarpiu, vaizduojami gyvulių augintojai, prižiūrintys dideles keršų ilgaragių galvijų kaimenes, tarp kurių matyti žirafų ir stručių. Be to, yra scenų, vaizduojančių puotas, vestuves, vaikus.
Trečiuoju laikotarpiu, apie 1500–300 m. prieš mūsų erą, Sachara tapo tokia sausa kaip dabar, o tada čia atsikraustė nauja tauta: ginkluoti kariai, vorele skriejantys dviem ar trim arkliais kinkytais vežimais. Pamažu, apie 200–100 m. prieš mūsų erą, arkliai dingsta, o jų vietą užima vaikiški kupranugarių piešiniai.