Per visus klajonių metus, mane visada traukė savo gamta ir grožiu pasižyminčios šalys. Taip šią vasarą atsidūriau ugnies ir ledo žemėje Islandijoje. Islandija yra nuostabaus grožio ir neįtikėtinų kontrastų šalis. Ji užburia, priverčia atsipalaiduoti, pamiršti pasaulio rūpesčius ir kasdieninę rutiną. Sunku aprašyti jausmą, kurį patiriu kaskart žiūrėdamas į žemyn besileidžiančius ledyno liežuvius, lūžtančius milžiniškus ledo gabalus, klausant galingo krioklio ošimo. Po viso šio gėrio atsitokėji ir supranti, kad reikia judėti tolyn, pamatyti dar daugiau.

Patyrinėti Islandiją turėjau lygiai savaitę, todėl nusprendžiau susikoncentruoti ties pietine šalies dalimi.

Mano transportu tapo susistabdyti automobiliai, namai – palapinė vienose gražiausių Islandijos vietų. Kelionę pradėjau skrydžiu per Londoną. Nusileidus Reikjaviko tarptautiniame oro uoste, mane pasitiko gana šiltas ir puikiai nuteikiantis oras. Į miestą nusprendžiau tranzuoti. Jau po 5 minučių prie manęs sustoja pirmasis automobilis, prie vairo šypsosi Šved. Šved islandas, dirbantis oro uoste. Su jo automobiliu, įveikiame pirmus kilometrus. Šis man papasakojo apie kultūrą, žmones, geografinę tam tikrų miestų padėtį Islandijoje. Su Šved atsisveikinome Reikjaviko centre, pajudėjau pakrantės link.

Čia švaru, labai ramu, o dangus kur kas žydresnis nei Lietuvoje. Turėjau konkretų kelionės planą, tad pirmąją naktį norėjau praleisti sostinėje. Islandijoje nusprendžiau išsinuomoti mažą palapinę ir gerą miegmaišį. Tai kur kas pigiau, nei pirkti papildomą bagažą 4 skrydžiams. Kadangi nuomos parduotuvėje dirbo lietuvis Vaidas, pavyko įrangą gauti su nuolaida, o taip pat gavau ir nemokamą dujų balionėlį. Susinešęs visą įrangą į laikinus namus, pradėjau tyrinėti sostinę. Pirmiausia, be abejo, aplankiau pagrindinius šio miesto objektus – Halgrimuro bažnyčią, Harpa konferencijų ir koncertų centrą, „Solfar“ skulptūrą – vikingų laivą.

Eilinį kartą esu sužavėtas šiaurės šalių požiūriu į gatvės meną. Namų sienos išmargintos gražiausiais piešiniais, o jų autoriai iš įvairiausių pasaulio šalių. Senamiestyje žavi spalvoti, mediniai nameliai. Juose galima rasti autentiškų kavinių, restoranų, barų ar tiesiog mažų parduotuvėlių. Vakarėjant patraukiau namo.

Rytas. Puodelis juodos arbatos. Kuprinė sukrauta. Judu link autobusų stoties. Nusiperku autobuso bilietą, kurio pagalba atsirandu miesto pabaigoje – vietoje, nuo kurios pradedu savo kelionę autostopu. Vos 2 minutės ir prie manęs sustoja jau antrasis automobilis. Susipažįstu su latviu Igor. Latvis Islandijoje gyvena jau 8 metus. Visa jo šeima gyvena čia, todėl į gimtinę grįžta labai retai. Pro langus matau pirmuosius kalnus, pašonėje spindinčius ežerus, o horizonte besitęsiantį kelią. Laikas stoti.

Čia pat „Thingvellir“ nacionalinis parkas. Atsisveikinu su latviu ir žygiuoju jo link. Pakeliui susipažįstu su tranzuotoju iš Slovakijos. Šis jau ketvirtąją savaitę tranzuoja aplink salą. Jo veide matyti plačiausią šypseną, o išreikštos emocijos dar labiau stiprina mintį, kad Islandija yra tikrai nuostabi šalis. Tingveliras (Þingvellir) yra viena svarbiausių istorinių vietovių Islandijoje. Tingveliro nacionalinis parkas yra įtrauktas į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą.

Šiame nacionaliniame parke galima aplankyti vietą, kur nuo 10 amžiuje rinkdavosi seniausias pasaulyje islandų parlamentas Altingas leisti įstatymų ir spręsti klausimų. Taip pat čia 1944 m. buvo paskelbta Islandijos nepriklausomybė. Parkas yra virš Eurazijos ir Šiaurės Amerikos tektoninių platformų sandūros. Jos kasmet viena nuo kitos nutolsta 2 cm. Čia galima apžiūrėti 40 metrų pločio plyšį, kuriame daugybė krioklių. Apžiūrėjus nacionalinį parką, pajudėjau toliau.
Islandija

Atsistoju tranzuoti. Prieš mane nuostabus 1 numeriu pažymėtas kelias. Vaizdai nepakartojami. Po 10 minučių prie manęs sustoja porelė iš Belgijos. Už vairo – Geert, o šalia šypsosi An. Su jais nusprendžiu įveikti atstumą iki populiariojo Islandijos geizerio. Važiuodami kalbamės apie Belgiją, Lietuvą. Geert Belgijoje dirba laivų uoste, o An mokesčių inspekcijoje. An papasakoja apie savo brolį ir jo nuotykius Afrikoje. Kadangi brolis keliauja tranzuodamas, ji visada stengiasi sustoti ir kitiems keliautojams.

Geert ir An Islandijoje keliaus savaitę, po to skris į Niujorką ir grįš į Belgiją. Pakeliui užsukam pasižiūrėti Bruarfoss krioklio. Atokus ir labai žavus krioklys pasitinka savo garsu. Nors krioklys ir nėra didžiulis, tačiau žydra vandens spalva žavi savo unikalumu. Važiuojame toliau. Pasiekę žymųjį Islandijos geizerį – atsisveikiname. Kelionę su Geert ir An prisiminsiu ilgai – buvo linksma ir malonu.

10 000 metų senumo Didysis geizeris (Geysir) – tai garsiausia karštųjų versmių ir purvo klanų vieta Islandijoje, o taip pat ir viena iš lankomiausių vietų šioje šalyje. Nenuostabu, kad mane pasitiko turistų pulkai. Galiūnas geizeris vandens ir garų fontaną seniau šaudavo į 60 m aukštį. Dabar jis yra nurimęs ir išsiveržia tik retkarčiais. Sulaukiau ir aš. 10 minučių ir bam! Vandens purslai šauna į viršų, garai sklaido ore, o nosį raukia aitrus, panašus į virtų kiaušinių, kvapas.

Taip pat užsilipu ant šalia esančios kalvos. Nuo jos atsiveria nepaprasto grožio panorama, su mažais žmogeliukais, trypčiojančiais aplink verdantį galiūną.
Islandija

Išgėręs šiltos arbatos ir užkandęs užkandžių, judu toliau. Planuose dar daug ką pamatyti ir nuveikti. Stoviu kelyje. Eilinį kart neprabėgus nei 10 minučių, prie manęs sustoja automobilis. Hello! Tai Stefani ir Kauni iš Vokietijos. Išsinuomavę visureigį, ši vokiečių pora keliauja po visą Islandiją. Su jais nuvykstu iki vieno didžiausių krioklių Islandijoje – Gullfoss. Tai bene žymiausias Islandijos krioklys, savo galinga srove šniokščiantis salos pietvakarinėje dalyje. Vanduo krenta plačia juosta 32 metrus į gilų ir siaurą kanjoną, dviem pakopomis. Purslai vėl kyla į viršų, tad saulėtą dieną galima išvysti net kelias vaivorykštes. Atsisveikinęs su Stefani ir Kauni lekiu arčiau galingai atrodančio krioklio. Mane pasitinka horizonte išsilenkusi vaivorykštė ir didžiuliai vandens purslai. Krioklys didingas ir gražus. Atsisėdęs ant kanjono krašto, grožiuosi vaizdu ir tiesiog atsipalaiduoju. Gera. Praleidęs šiek tiek laiko grįžtu ant kelio. Tęsinį skaitykite kitoje dalyje.

Prie manęs sustoja
porelė iš Čekijos – Pavlina ir Ondrej. Su jais nusprendžiu pasiekti
Selfoss miestelį. Važiuojant užmezgame labai įdomų ir linksmą pokalbį.
Važiuojame su sena, bet dar puikiai traukiančia senute „Mazda“. Pavlina
patikina, kad su šiuo automobiliu įveikė beveik visą Islandiją, o nuomos
kaina buvo itin maža. Su Pavlina radome daug bendrų temų, kadangi
dirbame toje pačioje sferoje – kūriame grafinį dizainą.
Besišnekučiuodami įveikiame vaizdingą atstumą. Nuo didžiausių šlaitų
nušliaužę milžiniški akmenys atrodo įspūdingai, o spalvų kontrastas tarp
tamsiai žalios ir juodos tiesiog džiugina mano akį. Pasiekę Selfoss
miestelį atsisveikinu su Pavlina ir Ondrej. Jie suka priešingu keliu.
Mano tikslas pasiekti „Seljalandsfoss“ krioklį ir ten praleisti naktį.

Sužinok daugiau:

Prie manęs sustoja
porelė iš Čekijos – Pavlina ir Ondrej. Su jais nusprendžiu pasiekti
Selfoss miestelį. Važiuojant užmezgame labai įdomų ir linksmą pokalbį.
Važiuojame su sena, bet dar puikiai traukiančia senute „Mazda“. Pavlina
patikina, kad su šiuo automobiliu įveikė beveik visą Islandiją, o nuomos
kaina buvo itin maža. Su Pavlina radome daug bendrų temų, kadangi
dirbame toje pačioje sferoje – kūriame grafinį dizainą.
Besišnekučiuodami įveikiame vaizdingą atstumą. Nuo didžiausių šlaitų
nušliaužę milžiniški akmenys atrodo įspūdingai, o spalvų kontrastas tarp
tamsiai žalios ir juodos tiesiog džiugina mano akį. Pasiekę Selfoss
miestelį atsisveikinu su Pavlina ir Ondrej. Jie suka priešingu keliu.
Mano tikslas pasiekti „Seljalandsfoss“ krioklį ir ten praleisti naktį.

Sužinok daugiau:

Prie manęs sustoja
porelė iš Čekijos – Pavlina ir Ondrej. Su jais nusprendžiu pasiekti
Selfoss miestelį. Važiuojant užmezgame labai įdomų ir linksmą pokalbį.
Važiuojame su sena, bet dar puikiai traukiančia senute „Mazda“. Pavlina
patikina, kad su šiuo automobiliu įveikė beveik visą Islandiją, o nuomos
kaina buvo itin maža. Su Pavlina radome daug bendrų temų, kadangi
dirbame toje pačioje sferoje – kūriame grafinį dizainą.
Besišnekučiuodami įveikiame vaizdingą atstumą. Nuo didžiausių šlaitų
nušliaužę milžiniški akmenys atrodo įspūdingai, o spalvų kontrastas tarp
tamsiai žalios ir juodos tiesiog džiugina mano akį. Pasiekę Selfoss
miestelį atsisveikinu su Pavlina ir Ondrej. Jie suka priešingu keliu.
Mano tikslas pasiekti „Seljalandsfoss“ krioklį ir ten praleisti naktį.

Praeinu visą Selfoss miestelį, apžiūrinėju kiekvieną kampą. Miesto
pabaiga, o tai reiškia kylantį nykštį į viršų. Ilgai laukti netenka, kai
prie manęs sustoja dar vienas automobilis. Metu kuprinę į bagažinę, ir
šoku į vidų. Už vairo vietinis islandas, kelionės metu ypač norėjęs
kalbėtis politinėmis temomis. Kadangi jis suko į priešingą pusę, mane
paleidžia vidurį greitkelio. Atsistojęs linguoju ir susistabdau dar
vieną automobilį. Šį kart už vairo Hans iš Danijos ir Sabbi iš
Islandijos. Pagyvenusi porelė atrodo laimingi. Važiuodami man pasakoja
apie Islandijos grožybes. Pakeliui matome Eyjafjallajökull ugnikalnį,
dėl kurio 2010 metais Europą ištiko „pelenų krizė“. Tokio galingo pelenų
debesies Europa nematė nuo Antrojo pasaulinio karo. Daugiau kaip
mėnesiui buvo paralyžiuotos beveik visos Europos avialinijos, atšaukta
daugiau nei 100 000 skrydžių, nukentėjo beveik 8 milijonai keleivių. Čia
pat stūkso Hekla ugnikalnis. Jo aukštis 1 491 metrų virš jūros lygio.
Hekla yra vienas aktyviausių Islandijos ugnikalnių, nuo 874 metų įvyko
virš 20 išsiveržimų. Viduramžiais islandai ugnikalnį vadino „Vartais į
Pragarą“. Labiausiai bijoma, jog nuspėti šio ugnikalnio elgseną yra
labai sunku, o ir patys išsiveržimai gali trukti nuo kelių dienų iki
kelerių metų. Na, kol kas džiaugiuosi, kad viešėdamas Islandijoje neteko
išgirsti pavojaus sirenų. Įveikiame miestelį, po miestelio, kol
galiausiai viename tenka išsiskirti. Kelionė su Hans ir Sabbi buvo itin
maloni ir jauki. Iki tikslo liko visai nedaug.
Seljalandsfoss krioklys

Šok į vidų! Linksmu balsu man taria vietinis islandas vardu Birgir.
Kelionė su Birgir buvo labai įdomi. Sužinojau daug įdomių dalykų apie
Islandiją. Mat šone esančiose Vestmanaejaro salose yra miestas, kuriame
įsikūręs vienas didžiausių žvejybos uostų Islandijoje. Įdomiausias
dalykas tai, jog šiose mažose saloje taip pat egzistuoja ugnikalniai.
Vienas jų buvo išsiveržęs, todėl visi gyventojai turėjo palikti salą
laivais ir persikelti į pagrindinę Islandijos dalį. Taip besikalbant
prieš mano akis išdygsta dar vienas nuostabaus grožio reiškinys.
Atrodytų tiesiog iš niekur atsiranda ramioje islandiškoje lygumoje šis
nuo 60 metrų aukščio uolos nusileidžiantis krioklys. Jį supa lygumos ir
labai švelnus kalnų paveikslas horizonte. Didingas Seljalandsfoss
krioklys yra Seljalandsa upėje, esančioje pietryčių Islandijos
pakrantėje. Atsisveikinęs su Birgir einu pasigrožėti šiuo gamtos
kūriniu. Įvairiuose interneto tinklapiuose keliautojai dalinasi
įspūdžiais, pasakodami apie stebuklingą šio krioklio grožį ir galimybę
apeiti jį visą aplinkui. O, taip! Dievinu šį vaizdą. Iš aukštai
krentantis vanduo, milžiniški vandens purslai ir mažas takelis
norintiems pajusti šio krioklio didybę. Užsimetu gaubtuvą ir lendu po
juo. Eidamas patiriu gaivų ir švelnų dušą. Čia visiškas rojus! Dėmesio
tikrai vertas pasivaikščiojimas slėniu aukščiau palei upės srovę. Vos už
pusės kilometro atrasite siaurą ir vaizdingą kanjoną ir į jį krentantį
Gljúfurárfoss arba kitaip dar vadinamą Kanjono upės krioklį. Čia pat ir
statau palapinę įsikūrusiame kempinge. Užbėgu į registratūra pasiklausti
įdomumo dėlei kainų. Jos siekia 7 eurus už naktį. Kadangi savo
kelionėje nemėgstu išlaidauti, palapinę pasistatau nemokamai. Prigulu ir
tiesiog mėgaujuosi šia akimirka. Laikas miegoti. Vis dar šviesu. Šviesu
visą naktį. Islandijoje nėra nakties. Atsikeliu 2:00 valandą nakties –
šviesu. Atsikeliu 4:00 valandą – šviesu. Jau rytas, laikas keltis, vis
dar šviesu.
Skogafoss krioklys

Užsiverdu vandens. Pasidarau arbatos ir papusryčiauju. Palapinė
supakuota, laikas leistis į kelią. Sustoju tranzuoti. Sėkmingas rytas,
ir po kelių minučių sustoja dar vienas automobilis. Sveikinuosi su
vokiečiais Silke ir Mathias. Kadangi Skogafoss krioklys vos už 28
kilometrų, nespėjame apie daug ką pabendrauti. Pasidaliname įspūdžiais,
mėgaujamės kalnų vaizdais drauge. Už lango matau nepaprasto grožio
vaizdą – taip, tai Skogafoss krioklys. Tai žinomiausias ir lankomiausias
krioklys Islandijoje. Jo grožis išties stulbina. Vanduo krenta nuo 61
metro aukščio ir pavirsta purslų siena. Saulėtomis vasaros dienomis čia
galima stebėti įspūdingo grožio vaivorykštes. Stebiu jas! Ir taip gera.
Norisi pabūti čia. Užlipu į viršų įrengtu taku. Nuo čia atsiveria dar
viena įspūdinga panorama, o prieš akis stūkso ryškiaspalvė vaivorykštė.
Jis atsiranda ir pradingsta. Vaizdas nepakartojamas. Nusileidęs į apačią
padarau kelias nuotraukas ir judu kelio link. Vos kelios akimirkos ir
prie manęs sustoja dar viena porelė iš Vokietijos – Yvonne ir Andre.
Važiuodami kalbamės apie Islandiją, mat jie čia jau antra savaitė, todėl
tikrai turi ką patarti. Yvonne su Andre ypač mėgsta alpinizmą ir
kopimą. Tad beveik visą laiką, išsirinkę tinkamą maršrutą, keliauja po
Islandijos kalnus. Pasiekiame Vik miestelį. Atsisveikiname. Lekiu
pažiūrėti juodojo smėlio paplūdimių.

Gyvenime esu matęs tik normalios spalvos paplūdimius. Islandija –
nepaprasta šalis. Pirmiausiai dėl to, jog tokio kraštovaizdžio niekur
nesu matęs. Juodi paplūdimiai, šone kalnai, kitame lygumos, o dar prieš
akis milžiniškas vandenynas. Čia pat stūkso didžiulis šlaitas, kuris
savo didžiu užgožia šį mažą ir jaukų miestelį – Vik. Įžvelgiu kelią, tad
nusprendžiau užpėdintį į viršų. Sunki kuprinė, mažai vandens likučių,
tačiau buvo verta. Nuo viršaus atsiveria nepaprasto grožio panorama į
skirtingas Islandijos puses. Pasisukus į vieną, matai snieguotas kalnų
viršūnes, kitame ilgą ir besitęsiantį juodą paplūdimį, dar kitame
didingas vandenynas, su skraidančiais Pufinais. Vaizdai užgožia kvapą.
Ganosi tik avys, o žmonių – 0. Tokios akimirkos padaro gyvenimą
spalvingesniu. Džiaugiuosi ir vėjo pučiamas linguoju krašto link.
Apačioje matau skruzdėliukus – tai žmonės, vaikščiojantys paplūdimyje.
Vaizdai viršūje

Grįžtu atgal. Einu ištryptu piemenų takeliu. Vėjas didžiulis. Tenka
retkarčiais sustoti, nes toks jausmas, kad bet kurią sekundę galiu
skristi į apačią. Grįžęs į Vik miestelį sutinku 3 tranzuotojas iš
Ispanijos. Pasidaliname įspūdžiais, kelionės planais. Laikas judėti
toliau. Laikas pamatyti Islandijos ledynus. Sustojęs tranzuoti
praleidžiu apie 20 minučių, kai prie manęs sustoja automobilis. Už lango
šypsosi Monika iš Brazilijos ir Sam iš Anglijos! Trečioje dalyje
skaitykite įspūdžius, kai mus gaudė policija, žygį ledynų link, taip pat
netikėtas lietuvio sutikimas ir pirmas galingas lietus, kuris mane
pavertė šlapiu per minutę!

Autostopu per Islandiją. Įžengiau į ugnies ir ledo žemę.
Pufinai
Share this article

Autostopu per Islandiją. Įžengiau į ugnies ir ledo žemę.
Article Tags
Islandija
Įspūdžiai
Įspūdžiai iš Islandijos
Kelionių Įspūdžiai
Patarimai Islandijoje
Facebook Comments
Post a comment

Sekite mane!

48
2.5K

Elmonas kviečia prisijungti. Spausk!
Žymų debesis
Artėjančios kelionės

Jungtinės Amerikos Valstijos
Jungtinės Amerikos Valstijos
2016 - 03 - 08 / 2016 - 03 - 22
Naudingos nuorodos

CouchSurfing – susirask naujų draugų ir nakvok pas juos!

Airbnb – turbūt geriausias nakvynės pasirinkimas!

AzuON – pigiausių skrydžių paieškos sistema!

HostelWorld – rinkis pigiausią nakvynės variantą!

Booking – didžiausias viešbučių pasirinkimas!

Hitchwiki – geriausias pagalbininkas tranzuotojams!

TripAdvisor – didžiausias kelionių tinklalapis, skirtas planuotis
kelionę!

Geocaching – nemokamas pasaulinis geo koordinačių žaidimas!

Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas
Elmonas Facebook
Elmonas Twitter

Ei, pusryčiams iškepiau dar vieną įspūdžių dalį iš Islandijos! Būtų
šaunu jei pusryčiaudami, ar važiuodami... http://t.co/iGoaMWuqhJ
13 hours ago
Skubu pasidalinti pirmuoju įspūdžių įrašu iš Islandijos!...
http://t.co/Y3HusaoY5H
21 hours ago

Sužinok daugiau:

Prie manęs sustoja
porelė iš Čekijos – Pavlina ir Ondrej. Su jais nusprendžiu pasiekti
Selfoss miestelį. Važiuojant užmezgame labai įdomų ir linksmą pokalbį.
Važiuojame su sena, bet dar puikiai traukiančia senute „Mazda“. Pavlina
patikina, kad su šiuo automobiliu įveikė beveik visą Islandiją, o nuomos
kaina buvo itin maža. Su Pavlina radome daug bendrų temų, kadangi
dirbame toje pačioje sferoje – kūriame grafinį dizainą.
Besišnekučiuodami įveikiame vaizdingą atstumą. Nuo didžiausių šlaitų
nušliaužę milžiniški akmenys atrodo įspūdingai, o spalvų kontrastas tarp
tamsiai žalios ir juodos tiesiog džiugina mano akį. Pasiekę Selfoss
miestelį atsisveikinu su Pavlina ir Ondrej. Jie suka priešingu keliu.
Mano tikslas pasiekti „Seljalandsfoss“ krioklį ir ten praleisti naktį.

Praeinu visą Selfoss miestelį, apžiūrinėju kiekvieną kampą. Miesto
pabaiga, o tai reiškia kylantį nykštį į viršų. Ilgai laukti netenka, kai
prie manęs sustoja dar vienas automobilis. Metu kuprinę į bagažinę, ir
šoku į vidų. Už vairo vietinis islandas, kelionės metu ypač norėjęs
kalbėtis politinėmis temomis. Kadangi jis suko į priešingą pusę, mane
paleidžia vidurį greitkelio. Atsistojęs linguoju ir susistabdau dar
vieną automobilį. Šį kart už vairo Hans iš Danijos ir Sabbi iš
Islandijos. Pagyvenusi porelė atrodo laimingi. Važiuodami man pasakoja
apie Islandijos grožybes. Pakeliui matome Eyjafjallajökull ugnikalnį,
dėl kurio 2010 metais Europą ištiko „pelenų krizė“. Tokio galingo pelenų
debesies Europa nematė nuo Antrojo pasaulinio karo. Daugiau kaip
mėnesiui buvo paralyžiuotos beveik visos Europos avialinijos, atšaukta
daugiau nei 100 000 skrydžių, nukentėjo beveik 8 milijonai keleivių. Čia
pat stūkso Hekla ugnikalnis. Jo aukštis 1 491 metrų virš jūros lygio.
Hekla yra vienas aktyviausių Islandijos ugnikalnių, nuo 874 metų įvyko
virš 20 išsiveržimų. Viduramžiais islandai ugnikalnį vadino „Vartais į
Pragarą“. Labiausiai bijoma, jog nuspėti šio ugnikalnio elgseną yra
labai sunku, o ir patys išsiveržimai gali trukti nuo kelių dienų iki
kelerių metų. Na, kol kas džiaugiuosi, kad viešėdamas Islandijoje neteko
išgirsti pavojaus sirenų. Įveikiame miestelį, po miestelio, kol
galiausiai viename tenka išsiskirti. Kelionė su Hans ir Sabbi buvo itin
maloni ir jauki. Iki tikslo liko visai nedaug.
Seljalandsfoss krioklys

Šok į vidų! Linksmu balsu man taria vietinis islandas vardu Birgir.
Kelionė su Birgir buvo labai įdomi. Sužinojau daug įdomių dalykų apie
Islandiją. Mat šone esančiose Vestmanaejaro salose yra miestas, kuriame
įsikūręs vienas didžiausių žvejybos uostų Islandijoje. Įdomiausias
dalykas tai, jog šiose mažose saloje taip pat egzistuoja ugnikalniai.
Vienas jų buvo išsiveržęs, todėl visi gyventojai turėjo palikti salą
laivais ir persikelti į pagrindinę Islandijos dalį. Taip besikalbant
prieš mano akis išdygsta dar vienas nuostabaus grožio reiškinys.
Atrodytų tiesiog iš niekur atsiranda ramioje islandiškoje lygumoje šis
nuo 60 metrų aukščio uolos nusileidžiantis krioklys. Jį supa lygumos ir
labai švelnus kalnų paveikslas horizonte. Didingas Seljalandsfoss
krioklys yra Seljalandsa upėje, esančioje pietryčių Islandijos
pakrantėje. Atsisveikinęs su Birgir einu pasigrožėti šiuo gamtos
kūriniu. Įvairiuose interneto tinklapiuose keliautojai dalinasi
įspūdžiais, pasakodami apie stebuklingą šio krioklio grožį ir galimybę
apeiti jį visą aplinkui. O, taip! Dievinu šį vaizdą. Iš aukštai
krentantis vanduo, milžiniški vandens purslai ir mažas takelis
norintiems pajusti šio krioklio didybę. Užsimetu gaubtuvą ir lendu po
juo. Eidamas patiriu gaivų ir švelnų dušą. Čia visiškas rojus! Dėmesio
tikrai vertas pasivaikščiojimas slėniu aukščiau palei upės srovę. Vos už
pusės kilometro atrasite siaurą ir vaizdingą kanjoną ir į jį krentantį
Gljúfurárfoss arba kitaip dar vadinamą Kanjono upės krioklį. Čia pat ir
statau palapinę įsikūrusiame kempinge. Užbėgu į registratūra pasiklausti
įdomumo dėlei kainų. Jos siekia 7 eurus už naktį. Kadangi savo
kelionėje nemėgstu išlaidauti, palapinę pasistatau nemokamai. Prigulu ir
tiesiog mėgaujuosi šia akimirka. Laikas miegoti. Vis dar šviesu. Šviesu
visą naktį. Islandijoje nėra nakties. Atsikeliu 2:00 valandą nakties –
šviesu. Atsikeliu 4:00 valandą – šviesu. Jau rytas, laikas keltis, vis
dar šviesu.
Skogafoss krioklys

Užsiverdu vandens. Pasidarau arbatos ir papusryčiauju. Palapinė
supakuota, laikas leistis į kelią. Sustoju tranzuoti. Sėkmingas rytas,
ir po kelių minučių sustoja dar vienas automobilis. Sveikinuosi su
vokiečiais Silke ir Mathias. Kadangi Skogafoss krioklys vos už 28
kilometrų, nespėjame apie daug ką pabendrauti. Pasidaliname įspūdžiais,
mėgaujamės kalnų vaizdais drauge. Už lango matau nepaprasto grožio
vaizdą – taip, tai Skogafoss krioklys. Tai žinomiausias ir lankomiausias
krioklys Islandijoje. Jo grožis išties stulbina. Vanduo krenta nuo 61
metro aukščio ir pavirsta purslų siena. Saulėtomis vasaros dienomis čia
galima stebėti įspūdingo grožio vaivorykštes. Stebiu jas! Ir taip gera.
Norisi pabūti čia. Užlipu į viršų įrengtu taku. Nuo čia atsiveria dar
viena įspūdinga panorama, o prieš akis stūkso ryškiaspalvė vaivorykštė.
Jis atsiranda ir pradingsta. Vaizdas nepakartojamas. Nusileidęs į apačią
padarau kelias nuotraukas ir judu kelio link. Vos kelios akimirkos ir
prie manęs sustoja dar viena porelė iš Vokietijos – Yvonne ir Andre.
Važiuodami kalbamės apie Islandiją, mat jie čia jau antra savaitė, todėl
tikrai turi ką patarti. Yvonne su Andre ypač mėgsta alpinizmą ir
kopimą. Tad beveik visą laiką, išsirinkę tinkamą maršrutą, keliauja po
Islandijos kalnus. Pasiekiame Vik miestelį. Atsisveikiname. Lekiu
pažiūrėti juodojo smėlio paplūdimių.

Gyvenime esu matęs tik normalios spalvos paplūdimius. Islandija –
nepaprasta šalis. Pirmiausiai dėl to, jog tokio kraštovaizdžio niekur
nesu matęs. Juodi paplūdimiai, šone kalnai, kitame lygumos, o dar prieš
akis milžiniškas vandenynas. Čia pat stūkso didžiulis šlaitas, kuris
savo didžiu užgožia šį mažą ir jaukų miestelį – Vik. Įžvelgiu kelią, tad
nusprendžiau užpėdintį į viršų. Sunki kuprinė, mažai vandens likučių,
tačiau buvo verta. Nuo viršaus atsiveria nepaprasto grožio panorama į
skirtingas Islandijos puses. Pasisukus į vieną, matai snieguotas kalnų
viršūnes, kitame ilgą ir besitęsiantį juodą paplūdimį, dar kitame
didingas vandenynas, su skraidančiais Pufinais. Vaizdai užgožia kvapą.
Ganosi tik avys, o žmonių – 0. Tokios akimirkos padaro gyvenimą
spalvingesniu. Džiaugiuosi ir vėjo pučiamas linguoju krašto link.
Apačioje matau skruzdėliukus – tai žmonės, vaikščiojantys paplūdimyje.
Vaizdai viršūje

Grįžtu atgal. Einu ištryptu piemenų takeliu. Vėjas didžiulis. Tenka
retkarčiais sustoti, nes toks jausmas, kad bet kurią sekundę galiu
skristi į apačią. Grįžęs į Vik miestelį sutinku 3 tranzuotojas iš
Ispanijos. Pasidaliname įspūdžiais, kelionės planais. Laikas judėti
toliau. Laikas pamatyti Islandijos ledynus. Sustojęs tranzuoti
praleidžiu apie 20 minučių, kai prie manęs sustoja automobilis. Už lango
šypsosi Monika iš Brazilijos ir Sam iš Anglijos! Trečioje dalyje
skaitykite įspūdžius, kai mus gaudė policija, žygį ledynų link, taip pat
netikėtas lietuvio sutikimas ir pirmas galingas lietus, kuris mane
pavertė šlapiu per minutę!

Sužinok daugiau:

Šaltinis: www.elmonas.lt