Teigiama, kad mėnesiui uždaryti Vilniaus oro uostą - būtina

Didžiausio pagal aptarnaujamų keleivių skaičių oro uosto mūsų šalyje veiklos nutraukimas daugiau nei mėnesiui atrodo neišvengiamas. Vis dėlto, šį planą įgyvendinti numatoma tik po dviejų metų - 2017-ųjų vasaros pabaigoje, tad visus su laikinuoju oro uosto uždarymu susijusius nepatogumus numatyti ir išspręsti laiku turėtų pavykti visiems - tiek keliautojams, tiek Vilniuje veiklą vykdančioms oro linijų bendrovėms.

Taip pat skaitykite: Lietuvos oro uostų gidas

arba: Vilniaus oro uoste siūloma paprasčiau susitvarkyti su bagažo perviršiu

Sekite Perpasaulį.lt naujienas Facebooke! Tapkite mūsų gerbėju ir naudingas žinias keliaujantiesiems bei naujausius keliautojams aktualius įvykius sužinokite pirmi! Taip pat skaitykite Perpasauli.lt naujienas ir savo išmaniajame telefone. Parsisiųsti programėles: „Android“.

Vilniaus oro uostas 2017 m. vasarą planuoja vykdyti vienintelio kilimo ir tūpimo tako rekonstrukcijos darbus.

Prieš 57 metus įrengto tako danga paskutinį kartą buvo keista 2003-2004 m. Todėl matomas poreikis vykdyti tako atnaujinimo darbus.

Kol Vilniaus oro uoste bus rekonstruojamas pakilimo ir tūpimo takas, nuo oro uosto priklausantys verslai turės susitaikyti su mėnesio veiklos nutraukimu arba savo veiklos perorientavimu, praneša delfi.lt

Vilniaus oro uosto vadovas Artūras Stankevičius patikino, kad rekonstrukcijos darbai numatomi 2017 m. liepos-rugpjūčio mėnesiais.

„Anot specialistų, jie neturėtų vykti ilgiau nei 35 dienas, - užtvirtino oro uosto vadovas. - Kol kas yra dėliojami paties projekto konkretūs etapai, kruopščiai planuojami veiksmai ir sąnaudos. Šiuo metu intensyviai kalbamės su oro linijomis, kaip jos ketina elgtis rekonstrukcijos metu ir tik turėdami jų poreikius bei ketinimus galėsime konkrečiai pasakyti, kaip bus vykdomas darbas“.

A. Stankevičiaus teigimu, oro bendrovių paprašyta jų planus oro uostui pateikti iki metų pabaigos.

„Lietuvos oro uostai savo ruožtu siūlo oro linijų bendrovėms minėtą laikotarpį naudotis Kauno oro uosto kilimo ir tūpimo taku, neatmetant galimybės skrydžius vykdyti ir į Palangos oro uostą. Tik žinodami poreikius, galėsime spręsti, kiek papildomai reiktų investuoti į tam tikrą infrastruktūrą. Būtina pabrėžti, kad Kauno oro uosto techninės charakteristikos vietomis yra net palankesnės nei Vilniaus“.

A. Stankevičius pripažino, kad vasaros mėnesiai Vilniaus oro uostui – pats pikas. Vis dėlto planuojant pakilimo ir tūpimo tako rekonstrukciją vadovaujamasi taisykle – geriau padaryti vieną kartą ir tinkamai, nei po kelerių metų vėl imti lopyti saugumo reikalavimų neatitinkantį oro uosto kilimo ir tūpimo taką.

Konkretaus skaičiaus, kiek keleivių palies rekonstrukcijos metu uždarytas oro uostas, pasakyti sunku, tačiau Vilniaus oro vadovo teigimu, pagal dabartinius duomenis, piko dienomis per savaitę oro uoste aptarnaujama apie 10 tūkst. keleivių.

„Jiems bus siūloma naudotis Kauno ar Palangos oro uostais. Bus tariamasi ir su viešojo transporto įmonėmis dėl dažnesnių reisų tarp Vilniaus ir Kauno. Paminėtina, kad dabartiniais Vilniaus oro uosto duomenimis, tokį rekonstrukcijos variantą palaiko daugiau nei 60 proc. keleivių perskraidinančios oro linijos“, - teigė A. Stankevičius.

Paklaustas, ar Kauno oro uostas bus pasiruošęs aptarnauti Vilniaus oro uoste vykstančių skrydžių skaičių, pašnekovas atsakė: „Kaip ir minėjome, prie šio projekto dirba didelė darbo grupė, kuri ieško pačių tinkamiausių sprendimų visoms susijusioms auditorijoms. Aviacinės veiklos perkėlimas į greta esantį Kauno oro uostą yra vienas iš svarbesnių mūsų darbo tikslų. Darysime viską, ko reikia mūsų partneriams oro linijoms palaikyti ketinamus vykdyti veiksmus – jei tai bus viso darbo laikinas perkėlimas į Kauno oro uostą, įgyvendinsime visus būtinus techninius reikalavimus. Pagal planą esame nusimatę ir skaičiuojame 100, 75, 50 ir mažiau nei 50 proc. keleivių srauto laikiną perkėlimą į Kauno oro uostą“.