Ten, kur nestoja traukiniai: Viktorijos epochos aukso karštinės prisiminimų kraštas

Šlovingos Viktorijos epochos grandiozinėse liekanose išgerkite puodelį kavos ar užsisakykite lovą nakčiai. Tik saugokitės pumų. Ir ufonautų. Centrinės Viktorijos valstijoje nuostabūs seni pastatai yra išradingai (ir atsižvelgiant į turistų poreikius) pertvarkyti - visi daiktai čia labai įdomiai pasendinti.

Taip pat skaitykite: 12 nuostabiausių pasaulyje vietų po žeme

Didžioji šio regiono miestų dalis buvo pastatyta per aukso karštinę XIX amžiaus viduryje, kuomet miesto pastatai buvo naujai atrastų turtų atspindys, bet dažniausiai šio regiono pakilimai buvo trumpalaikiai.

Tokiame nedideliame aukso karštinės miestelyje, kaip Dunolly, kur gyvena mažiau nei 1000 gyventojų, yra nuostabaus grožio miesto rotušė ir pašto pastatas.

Maryborough miestelio didžiulė raudonų plytų geležinkelio stotis yra spalvingiausias miesto pastatas (1895 metais po Australiją keliavęs Markas Tvenas rašė, kad Maryborough – tai geležinkelio stotis su prie jos prilipdytu miesteliu).

Keleiviniai traukiniai šioje stotyje nebesustoja, o pastatas paverstas antikinių grožybių parduotuve su kavine senojoje laukimo salėje.

Tai nėra vienintelis išradingai pakeistos paskirties žavingas senas pastatas Centrinėje Viktorijoje. Ne viena sena bažnyčia tapo nakvynės su pusryčiais namais. Stilingiausi tokie namai – aukso kasyklos kaimelyje Talbot.

Buvusi Šv. Andriaus presbiterijonų bažnyčia dabar yra prabangus atskiras pastatas su spa vonia ir kiniškais meno kūriniais. Kartais norisi susimąstyti – ar XIX amžiaus dievobaimingi ūkininkai galėjo įsivaizduoti tokį pastato paskirties pakeitimą.

Istorija, ypač aukso karštinės laikų, tvyro visur: išblukę reklaminiai šūkiai ant senų parduotuvių fasadų, kapinės (Maryborough yra speciali ne krikščionims skirta kapinių dalis, kur aplink apgriuvusią smilkalų deginimo pakylą yra kinų aukso ieškotojų kapai), keisti nedideli muziejai.

Dunolly aukso kasyklų muziejuje yra skurdžiai patraukli kolekcija, kurioje visi eksponatai pažymėti ranka. Čia galima pamatyti senų šautuvų ir nuotraukų, aukso grynuolių kopijų, aukso kasimo įrangos. Toje pačioje gatvėje galima įsigyti panašios aukso kasimo įrangos – aukso ieškotojai-mėgėjai šiose vietose vis dar bando atrasti aukso gyslų šiose vietovėse, o pasiruošti darbui nėra sunku.

Net jei ir nesiruošiate ieškoti aukso, visai verta paklajoti po vietinius krūmynus. Filme „Romulus, my Father“ gausu vaizdų, kuriuose matomos aukso kasyklos, eukaliptai ir dumblini upeliai, o keliauninkams tokių vaizdelių nereikėtų ieškoti ilgai.

Tai yra klasikiniai Australijos krūmynų vaizdai, o šiose vietovėse gausu kempingų, stovėjimo aikštelių nameliams ant ratų (taip pat ir puikiai įrengtų nakvynės ir pusryčių namų), kur galima apsistoti.

Bet nepamirškite, kad išsiruošę paklaidžioti po krūmynus, atokiau nuo senovinių pastatų, muziejų ir vyno ekskursijų takų, galite susidurti ir su šiurpesniais šio regiono ypatumais.

Pavyzdžiui, paklauskite vietinių gyventojų apie keistas naktį pasirodančias švieseles, ypač virš Moolort lygumos; tikriausiai sutiksite žmonių, kurie yra įsitikinę, jog virš laukų skrajoja NSO.

Be to, saugokitės pumų. Jei stovyklaujate – nepamirškite, kad per pastarąjį šimtmetį dešimtys žmonių tvirtino Australijos krūmynuose matę šių didžiųjų kačių. Vietiniai laikraščiai kartais pakalbina ūkininkus, kurių avys buvo paslaptingai išskerstos, ir nors jie žino, kad puma (arba pantera ar kalnų liūtas) nėra Australijai būdingas gyvūnas, kai kurie jų teigia, kad skerdynių kaltininkai yra palikuonys tų gyvūnų, kurie buvo paleisti iš privačių zoologijos sodų ar atsivežti kaip JAV kariuomenės dalinių talismanai.